Poetas, teatro ir kino režisierius, pedagogas ID1128 Vladislovas Algimantas Blinstrubas.
V. Blinstrubas gimė 1939 m. spalio 25 dieną Telšiuose, ID1109 Vladislovo Blinstrubo ir ID1126 Viktorijos Greisaitės Blinstrubienės šeimoj. Tėvai neseniai buvo grįžę iš emigracijos Brazilijoje, kur gimė Vladislovo vyresnysis brolis ID1127 Leonardas Blinstrubas. 1957 m. Vladislovas baigė Klaipėdos pedagoginę mokyklą, mokytojavo Viešvėnuose, studijavo tuometinės Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) aktoriaus meistriškumo katedroje ir neakivaizdžiai režisūros katedroje. 1972 m. baigė Aukštuosius kino režisūros ir scenaristų kursus.
V. Blinstrubas prisidėjo steigiant Telšių liaudies teatrą, pats vaidino, režisavo spektaklius kultūros namuose. Vilniuje įkūrė Statybininkų rūmų ir “Aušros” klubo liaudies teatrus, vadovavo mėgėjų kino studijoms. Paskutinė V. Blinstrubo darbovietė – Vilniaus grąžtų gamykla, kurioje jis dirbo liaudies kino studijos vadovu ir masinių renginių režisieriumi.
Nuo 1990 m. V. Blinstrubas atsidėjo literatūriniam darbui – rašė eilėraščius, išleido poezijos knygas “Sunkmetis”, “Žėgnonė”, “Priešprieša”, “Slapčiakelis”, “Šviesotamsa” “Pseudobūtis”, “Sustojau ir dairaus”, parašė novelių romaną “Aukščiau žemės – žemiau debesų”.
V. Blinstrubo teatro bei kino kūryba buvo gerai įvertinta tarptautiniu lygiu. Jo spektaklis pagal L. Franko pjesę “Ruth” sąjunginiame liaudies teatrų festivalyje Maskvoje pelnė aukso medalį. Trumpo metražo vaidybiniai kino filmai “Grūdai” ir “Paskutinis” Brno (Čekija) ir Zalcburgo (Austrija) festivaliuose buvo apdovanoti aukso medaliu ir krištolo taure, pasauliniame UNIKOS festivalyje Tunise “Paskutinis” pelnė sidabro medalį.
1991 m. V. Blinstrubui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio kultūros ir švietimo darbuotojo vardas.
Vladislovas Blinstrubas mirė 2005.08.01, palaidotas Antavilių kapinėse.




Štai taip Vladislovą Algimantą prisiminė jo kolega, taip pat rašytojas Vladas Buragas, prašęs mūsų svetainėje būtinai įrašyti Vladislovo antrą vardą:
Interneto platybėse teko sutikti Jūsų sumanymą – giminijos svetainę BLINSTRUBS. Kodėl parašiau „giminija“ ir kuo tai skirtųsi nuo „giminės“? Giminės – kraujo ryšys, bet be Blinstrubienių (atrodytų, visai svetimų žmonių!) nebūtų ir sekančių giminės kartų. Patikėkite, kad tai – geranoriškas ir nemokamas patarimas sudaiktėjusioje kasdienybėje. Tvarkau savosios giminijos reikalus (vos ne pasauliniame lygmeny: Lietuva, Rusija, JAV, Kanada, baskai, malaiziečiai…), rimtai užsiiminėju jos geneze, todėl žinau sunkumus ir noriu kažkiek pagelbėti Jūsų kilniame užsiėmime.
Apie aktorių, režisierių ir rašytoją Blinstrubą. Jis labai didžiavosi turįs 2 vardus (Vladislovas ALGIMANTAS), 3 dukras (viena jų rašė eiles ir yra išleidusi poezijos rinkinių). Buvo aistringas žvejys (vienai savo dukrų davęs net upėtakio vardą, taip primenantį ilgesingą atsisveikinimą), iki pašaknų tikras žemaitis, ištikimas prezidento Pakso šalininkas. Didžiavosi tapęs Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos nariu, turėjo didžiulių sumanymų ateities kūryboje. Tarptautinis Kembridžo biografijų centras (International Biographical Centre in Cambridge) Jį pripažino, įrašė į XX a. žymiausių Europos rašytojų 2000-tuką, atsiuntė atitinkamas regalijas, tikriausia, dabar saugomas šeimoje. Menininkas mylėjo savo uošvę, Aldonos motiną, ir rašė jai eiliuotus laiškus eilėmis į Žemaitijos kaimą, vertė į eiles iš jos gautuosius. Buvo intelektualas. Mudviejų pokalbiai užtrukdavo iki pat paskutiniojo traukinio į Kauną…
Manau, verta papildyti tikromis žiniomis V.A.Blinstrubo puslapį (labiausia užgautų Jį, kad čia nėra antrojo vardo – žadėjęs rašyti net dramą apie kunigaikštį Algimantą!). Menu, kaip buvo nepatenkintas, kai Lietuvių literatūros enciklopedija (V.: LLTI, 2001) irgi buvo praleidusi Jo antrąjį vardą…
Sėkmės Jums ir visai Jūsų giminijai!
Pagarbiai,
Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos
valdybos pirmininkas Vladas BURAGAS