Tautvilas ir Tautvilai

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kunigaikštis Tautvilas Konradas Kęstutaitis (lenk. Towtiwill arba Towciwill, vok. Tewtewill, lot. Totivillus, Totiwillum arba Thowtiwil, rus. Товътвил) buvo LDK Didžiojo kunigaikščio Gedimino anūkas, Didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnus ir Didžiojo kunigaikščio Vytauto Vygando Aleksandro brolis. Blinstrubų giminės linijinis prievardis (lenk. przydomek) „iš Tautvilo” arba kartais naudojama antra pavardė, pagal išlikusius šaltinius pradėta naudoti 1575 metais, suponuoja, kad kunigaikščio Tautvilo giminė buvo pirminė Blinstrubų giminė, XVI amžiuje įsiliejusi į Blinstrubų giminę.

Istorikai teigia, kad Tautvilas gimė apie 1350 metus ir mirė arba žuvo 1390-1398 metais. Manoma, kad tiek Tautvilo, tiek Vytauto motina, buvo antra Kęstučio žmona Birutė (J. Tęgowski, „Czy Kiejstut był dwukrotnie żonaty?”, „Przegląd Wschodni”, 5, 1998, z. 3, s. 399–412). Istorikai mano, kad viso Kęstutis turėjo 6 sūnus – vyriausias buvo Patirgas, po to Vaidotas ir Butautas. Šių sūnų manoma Kęstutis susilaukė su pirma žmona. Po to sekė sūnūs su antra žmona Birute – vyriausias Vytautas, po to Tautvilas ir Žygimantas. Be to, manoma, kad Kęstutis turėjo ir 3 dukras, kurių viena vardu Danutė (Encyklopedyja powszechna S. Orgelbranda.1878  T. 6 p.244)

Po Didžiojo kunigaikščio Kęstučio nužudymo, kunigaikštis Vytautas pradėjo konfliktuoti su naujai Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu tapusiu Vladislovu Jogaila Algirdaičiu ir buvo įkalintas Krėvos pilyje, iš kurios pabėgo pirma pas brolį Tautvilą į Naugarduką, o paskui, kartu su juo, pas svainį Janušą I-ąjį į Mazoviją,  po to į Prūsiją, kur 1383 m. spalio 21 dieną Tepliavoje, abu su broliu apsikrikštino. Vytautas apsikrikštino Vygando, o Tautvilas – Konrado vardais (Józef WOLFF – Ród Gedimina: dodatki i poprawki do dzieł K. Stadnickiego: „Synowie Gedymina”, „Olgierd i Kiejstut” i „Bracia Władysława Jagiełły” Krakow 1886; Jahrbücher Johannes Lindenblatts, oder Chronik Johannes von der Pusilie. 1823). Kad 1383 m. tiek Vytautas, tiek Tautvilas buvo apsikrikštinę, patvirtina ir kryžiuočių magistro Konrad Zöllner skundas popiežiui, kuriame minimas krikšto faktas apie „Witoldus et Conradus frater eius Duces Littuanie … qui sacramentum bapsisamatis susceperunt„. (Johannes Voigt, Codex diplomaticus Prussicus. 4, Königsberg  1836, psl. 66)

Edward-Raczynski-Codex-diplomaticus-Lithuaniae-1845-1-p60 Edward-Raczynski-Codex-diplomaticus-Lithuaniae-1845-2-p60 Kunigaikščių Vytauto ir Tautvilo paminėjimas 1383 m. Lenkijos karaliaus Jogailos Algirdaičio laiške kryžiuočių ordino magistrui, Edward Raczynski Codex diplomaticus Lithuaniae 1845 p.60 Codex-Diplomaticus-Prussicus-66m 1388 m. Vytauto ir Tautvilo Konrado paminėjimas kryžiuočių magistro Konrad Zöllner skunde popiežiui, Johannes Voigt, Codex diplomaticus Prussicus. 4, Königsberg  1836, p. 66

 

Vėliau, apie 1384 metus, Vytautui susitaikius su Jogaila ir grįžus į Lietuvą, į Lietuvą taip pat grįžo ir Tautvilas, kur toliau aktyviai dalyvavo politinėje veikloje ištikimai remdamas savo vyresnį brolį Vytautą jo politinėje-diplomatinėje ir karinėje veiklose. Minima, kad Tautvilas su žmona 1390 m. net buvo savanoriškų kryžiuočių įkaitų delegacijoje Prūsijoje, kartu su kitais bajorais.

Istorikai nesutaria kada Tautvilas mirė. Vieni nurodo, kad jis žuvo 1390 m rugsėjo mėn. nuo paleistos strėlės, Vytauto, žemaičių ir kryžiuočių antpuolio prieš vieną iš Vilniaus pilių (manoma, kad Kreivąją) metu – „Dux Conradus cum telo occitidur” (Wigand von Marburg – Cronica nova prutenica 1394; Eduard Raczynski – Kronika Wiganda z Marburga rycerza i kapłana Zakonu Krzyżackiego na wezwanie Długosza z rymowanej kroniki niemieckiej na język łaciński przetłomaczona, 1842 p.330). Lenkų istorikas Janas Dlugošas taip pat aprašo Tautvilo mirtį savo kronikoje „Historiae Polonicae„. Kiti nurodo, kad tada žuvo kunigaikščio brolio Vaidoto sūnus, tokiu pačiu krikščionišku Konrado vardu, o pats Tautvilas mirė vėliau, 1395 arba 1398 metais. Be abejonių galima teigti tik tai, kad XV amžiuje Tautvilas jau nebegyveno. To įrodymas yra Didžiojo kunigaikščio Vytauto 1401 m. sausio 18 dienos raštas, kuriuo jis prisiekia klusnumą ir ištikimybę Karūnai ir tai, kad po jo mirties visos LDK žemės grįš Lenkijos Karūnai, išskyrus tėvoninės Naugarduko žemes su 4 pilimis, kurias ankščiau valdė jo broliai kunigaikščiai Vaidotas ir Tautvilas. Tos žemės lieka jo žmonai Onai iki jos mirties – „post decessum nostrum deputamus, videlicet: medietate Novogrodeg, que fuit de patrimonio nostro sors dominorum fratrum nostrorum ducum Woydati et Thowtiwil et in eodem Nouogrodek quatuor curiis nostris” (Antoni Prochaska  – Codex epistolaris Vitoldi Magni Ducis Lithuaniae 1376-1430 1882, p.71-73).

Tautvilo-mirties-aprasymas-Jano-Dlugoso-Historiae-Polonicae-libri-XII.-T.-3-p.491 Tautvilo mirties paminėjimas Jano Dlugošo kronikoje Historiae Polonicae libri XII. T. 3 p.491 Krokuva 1886

 

Tautvilo-mirties-aprasymas-Jano-Dlugoso-Canonici-Cracoviensis-Opera-III-kn-9-p462 Tautvilo mirties paminėjimas Jano Dlugošo kronikoje Canonici Cracoviensis Opera T. III kn. 9 p.462 Krokuva 1868

 

Nėra aišku kiek palikuonių turėjo Tautvilas. Istoriniuose šaltiniuose minima dukra Jadvyga, ištekėjusi už Pomeranijos kunigaikščio Barnimo V-ojo. Be to lenkų istoriko Antonio Prochaskos knygos „Dzieje Witołda W. Księcia Litwy” skyriuje aprašančiame Vytauto ir Tautvilo pabėgimą pas kryžiuočius 1382 m. rudenį, minimas pas Vytautą ir Tautvilą atvykęs Jurgis Tautvilavičius su žmona iš atimtos Naugarduko kunigaikštystės (Antoni Prochaska – Dzieje Witołda W. Księcia Litwy 1914, p.40). Nors yra istorikų, kurie nesutinka, kad Tautvilas tuo metu galėjo būti tokio amžiaus, kad galėtų būti turėjęs tuo metu jau suaugusį sūnų. Tačiau Antonis Prochaska mini Jurgį, Naugarduko kunigaikštį, Trakų kunigaikščio Vygando sūnaus brolį (kaip žinoma, Vytautas 1383 metais buvo apsikrikštinęs Vygandu) ir ankstesnėje knygoje „Codex epistolaris Vitoldi Magni Ducis Lithuaniae 1376-1430„. Ten aprašomame 1384 m. sausio 30 dienos,  iš Lietuvos išvaryto Trakų kunigaikščio Vygando (Vytauto), prisipažinime, kad atsiduoda Ordinui ir paveda jam savo tėvynę, minimas išvarytas Trakų kunigaikštis Vygandas ir jo brolio sūnus Jurgis, Naugarduko kunigaikštis – „Wigand vorgenannt herczoge czu Trakken und Jurgen unsirs bruders son herczoge czu Nogarten” (Antoni Prochaska – Codex epistolaris Vitoldi Magni Ducis Lithuaniae 1376-1430 1882, p.4). Bet kuriuo atveju, labai tikėtina, kad buvo ir vyriškos giminės palikuonių, kitaip kažin, ar giminė Tautvilo ar Tautvilavičių pavarde, būtų vėliau egzistavusi Lietuvoje.

Codex_epistolaris_Vitoldi_Magni_Ducis_Lithuaniae_1376-1430-Minimas-Jurgis-Tautvilavicius-Naugarduko-kunigaikstis 1383.01.30 Iš Lietuvos išvaryto Trakų kunigaikščio Vygando (Vytauto), prisipažinimo, kad atsiduoda Ordinui ir paveda jam savo tėvynę iškarpa, kurioje minimas Vygandas ir jo brolio sūnus Jurgis Tautvilaitis, Naugarduko kunigaikštis, Antoni Prochaska  - Codex epistolaris Vitoldi Magni Ducis Lithuaniae 1376-1430 1882, p.4.

 

Informacijos apie kunigaikščio Tautvilo palikuonių Tautvilų (Tautvilavičių) giminę yra mažai. Aišku tik, kad XVI amžiaus pabaigoje giminė šiuo pavadinimu jau nebeegzistavo.

Istorikas Albertas Kojelavičius-Vijūkas, 1669 m. išleistoje knygoje „Historiae Lituanae” mini, kad 1463 m. vienas iš Lietuvos pasiuntinių į Petrakavo seimą buvo pavarde Tautvilas (nors tikriausiai metai turėtų būti 1468, nes tada įvyko pirmas seimas Petrakave; HISTORIA LITVANIE PARS ALTERA, ALBERTO WIIVK KOIALOWICZ,  1669 p.228).

1463-m-Tautvilo-paminejimas-tarp-pasiuntiniu-i-Piotrkowo-seima-A.-Kojelavicius-Vijukas-1669-Historiae-Lituanae-p228 1463 m Tautvilo paminėjimas tarp pasiuntinių į Petrakavo seimą A. Kojelavičius Vijukas 1669, Historiae Lituanae p.228

 

Daugiausia informacijos apie Tautvilus tikriausiai duoda Lietuvos Metrika. Lietuvos Metrikos 3-čioje užrašymų knygoje (Lietuvos metrika III užrašymų knyga  1440-1498) penkis kartus kartus minimas ponas Tautvilas kuriuo įsakymu dalintos žemės bei Mitkus Tautvilavičius.

Lietuvos Metrikos pirmoje ir trečioje užrašymų knygose (Lietuvos metrika I užrašymų knyga  1380-1584 ir Lietuvos metrika III užrašymų knyga  1440-1498) minima Bogdana Tautvilavičiūtė Daukševičienė. Viename dokumente minima, kad ji, Stanislovo Daukševičiaus žmona, Martynui Goštautui mirdama dovanojo Mikuliškių-Garlaučiškių dvarą Daugeliškiuose. Kitame, 1514 m. liepos 21 dienos dokumente, minima, kad Bogdana Lietuvos Didžiajam maršalkai Jonui Radvilai pardavė Vilniaus pilies dvarą už 200 kapų grašių. Trečiame dokumente minima, kad ji mirdama Goštautui padovanojo Vidiškių dvarą. Ketvirtajam 1518 m. spalio 1 dienos dokumente minima, kad karalius Žygimantas Senasis patvirtino Bogdanos Tautvilavičiūtės Daukševičienės žemės prie Juodupės upės dovanojimo Polocko Vaivadai Albertui Goštautui, aktą. Be to, Bogdana minima ir 1528.05.27 dienos teismo sprendime minimame Lietuvos metrikos XV užrašymų knygoje.

Lietuvos metrikos V užrašymų knygoje minimas 1495.08.10 dienos dokumentas, kuriame minimas Vilniaus bajoras Tautvilas Viskontavičius.

Lietuvos metrikos VI teismų knygoje minima 1542 metų byla, kurioje minimas Ariogalos pavieto bajoras Jokūbas Tautvilavičius.

Lietuvos metrikos VIII užrašymų knygoje minimas 1506.12.07  dienos dokumentas, kuriame minimas Laurynas Tautvilavičius iš Maišiogalos pavieto.

Lietuvos metrikos VIII teismų knygoje minima 1534.03.12  dienos byla, kuriame minimas Žemaitijos bajoras Jonas Tautvilavičius ir 1534 m. gruodžio mėn dokumentas, kuriame minimi Petkus ir Mackus Tautvilavičiai.

Lietuvos metrikos IX užrašymų knygoje minimas 1516.01.26  dienos dokumentas, kuriame minimas Stankus Tautvilavičius iš Darsūniškio pavieto.

Lietuvos metrikos XIX užrašymų knygoje minima 1536.02.02  dienos karaliaus Žygimanto Senojo privilegija Trakų pavietui skirianti arklininkus , kuriame minim ir broliai Matas ir Mikutis Tautvilavičiai.

Žinių apie egzistavusią Tautvilų giminę duoda ir 1528 m. bei 1567 m. LDK Armijos surašymai.

1528 m. LDK bajorų armijos surašyme minimi šie Tautvilų giminės atstovai – Kunigaikščių ir bajorų Giedraičių registre minimas Pacukas Tautvilavičius, Eišiškių bajorų sąraše minimas Bogušas Tautvilavičius ir Tautvilas Mykolo sūnus (pirmasis gal sūnus, o antrasis tėvas), Rodūnės sąraše Tomas Tautvilavičius, Viduklės pavieto sąraše Jonas Tautvilavičius, Šiauduvos paviete Janušas Tautvilavičius, Kražių paviete Stanislovas Tautvilavičius, Tendžiagolos paviete Petkus Tautvilaitis.

1567 m. LDK bajorų armijos surašyme Tautvilų giminės atstovų gerokai sumažėję. Viduklės paviete minimi Mykolas ir Jokūbas Tautvilai, Jono sūnūs ir Barbora Andriuškaitė Tautvilienė, o Ariogalos paviete Mykolas Tautvilas, Jokūbo sūnus bei Steponas Tautvilavičius.

1567-m-LDK-armijos-surasymas-Mykolas-ir-Jokubas-Tautvilai-Jono-sunus 1567 m LDK armijos surašymas, minimi Mykolas ir Jokūbas Tautvilai Jono sūnūs

 

Išlieka tikimybė, kad kartais pavardės buvo užrašomos ir netiksliai. Pavyzdžiui 1528 m. LDK armijos surašyme neminimi Viduklės paviete gyvenę broliai Simonas ir Grigalius Tautvilavičiai, bet minimi tam paviete gyvenę Simonas Tautkavičius (Товтковичъ) ir Grigalius Tautkevičius (Товткевичъ), kurie greičiausiai buvo tie patys asmenys.

Simonas-ir-Grigalius-Tautvilaviciai-Blinstrubai Simono (Šimkaus) ir Grigaliaus (Griciaus) Tautvilavičių paminėjimas 1536 m. gegužės 1 d. Mykolo Airimovičiaus Veldomių žemės ir valstiečių dovanojimo Viduklės bažnyčiai akte Simonas-Tautvilavicius-Blinstrubas Simono (Šimkaus) Tautvilavičiaus paminėjimas 1536 m. gegužės 1 d. Jono Pacevičiaus dvaro dovanojimo po mirties akte

 

Apie vėlyviausią Tautvilų gyvavimo periodą kažkiek informacijos duoda seniausios Raseinių žemės teismo knygos. 1575 m. Raseinių žemės teismo knygoje minimas 1571 m. vasario 28 dienos dokumentas, kuriuo Steponas Tautvilavičius užstato bajorams Venckavičiams Aleknavičiams dalį Ariogalos pavieto Pašilių dvaro (VUB F7-ŽŽA 1575 l.730-732) 1578 m.  knygoje minimi sekantys dokumentai – 1575.05.26 Matas Zakarevičius  parduoda Jonui Tautvilui pusę Padubysio Gudaučyznos žemės  (VUB F7-ŽŽA 1578 l.519-520), 1578.06.03 Stanislovas Daukantas dovanoja žmonai Onai Tautvilaitei dvi dalis Dobikinių dvaro Dirvėnų paviete (VUB F7-ŽŽA 1578 l.453-454), 1577.06.05 Jokūbas Tautvilavičius, Jono sūnus dovanoja žmonai Onai Martinaitei Tautvilienei Srujėnų dvara Gandingos paviete (VUB F7-ŽŽA 1578 l.632-633), 1578.05.28 Juozapo Tautvilo kvietimas savo sužadėtinei (greičiausiai Elžbietai Vaitkevičiūtei) dėl jo mirusio brolio Mykolo ir jo taikos sutarties (VUB F7-ŽŽA 1578 l.392-393), 1581.09.20 Onos Martinaitės Tautvilienės Jokūbo žmonos pusės Srujėnų dvaro Gandingos paviete dovanojimo žentui Merkeliui Matusevičiui aktas (Dingusi knyga 1581 m. l.223-225), 1582.06.24 Susitarimas tarp Kotrynos Tautvilaitės, Jono dukters ir jos vyro Vaitiekaus Vaitkevičiaus bei Elžbietos Vaitkevičiūtės, Juozapo Tautvilo, Jono sūnaus, žmonos dėl Baltmiškių ir Žarų dvarų Viduklės paviete ir Laukuvos dvaro Karšuvos paviete. (VUB F7-ŽŽA 1582 l. 132-135), 1582.06.24 Juozapo Tautvilo Baltmiškių ir Žarų dvarų Viduklės paviete dovanojimo žmonai Elžbietai Vaitkevičiūtei aktas (VUB F7-ŽŽA 1582 l. 136-137)

Lietuvos Nacionalinėje bibliotekoje dar saugumas dokumentas su 1571 m. balandžio 1 dienos pardavimo akto nuorašu, kuriame minima, kad Jokūbas ir Baltramiejus Naruševičiai parduoda Mykolui Tautvilui, Jono sūnui ir jo žmonai Barborai, Jurgio dukrai už 15 kapų grašių Juciškių plynę tarp Žaltinio upės, Gyžežerio ežero ir kelio Lioliai – Raseiniai. (LNB rankraščių skyrius).

Įdomu dar tai, kad beveik visi išvardinti Tautvilų giminės atstovai gyveno Didžiojo kunigaikščio Kęstučio valdytose Žemaitijos ir Trakų žemėse (kaip žinoma Kęstutis buvo Žemaitijos ir Trakų kunigaikštis).

Po 1582 m. Tautvilai kaip atskira giminė išlikusiose Raseinių žemės teismo knygose nebeminima, tačiau 1585-1588 m. atsiranda Blinstrubai Tautvilai-Tautvilavičiai. 1585 m. Raseinių žemės teismo knygoje minimas 1585 metų rugsėjo 6 dienos dokumentas, kuriame broliai ID848 Sebastijonas ir ID847 Laurynas Tautvilavičiai , Petro sūnūs, pardavė broliui ID839 Stanislovui Tautvilavičiui dalį Pašaltuonio Kulvertiškių Vėžiškių dvaro žemių (VUB F7-ŽŽA 1584-1585 sen. 14583-14584 dok. nr. 35, l. 73-76), o 1588 m. Raseinių žemės teismo knygoje minimas 1588 metų birželio 28 dienos dovanojimo aktas, kuriuo Kasparas Tautvilas, Simono sūnus, dovanoja (antrai) žmonai Gertrūdai (Šimkevičiūtei), Petro dukrai (Alsos dvaro) Mikolajiškių plivarką ir Butkiškių (Būtaičių) kaimą (VUB F7-ŽŽA 1588 sen. 14588 dok. nr. 144, l. 244-245). Tad galima daryti išvadą, kad Tautvilų giminė įsiliejo į Blinstrubų giminę vėliausiai apie 1570-1580 metus.

Iš šių dokumentų taip pat galima daryti sekančią išvadą apie Tautvilo palikuonius gyvenusius, tame pačiame kaip ir Blinstrubai, Viduklės krašte – ten gyveno Simonas (Šimkus) ir Grigalius (Gricius) Tautvilavičiai (1528-1536), Jonas Tautvilavičius (1528-1534, gal dar 1575), Jono dukra Kotryna Tautvilaitė (1582), sūnūs Mykolas (1567-1571, miręs iki 1578, turėjęs žmoną Barborą), Juozapas (1578-1582) ir Jokūbas (1567-1577), Jokūbo žmona Ona Martinaitė Tautvilienė (1577-1581), Juozapo žmona Elžbieta Vaitkevičiūtė (1578-1582). Netolimam Ariogalos paviete dar gyveno Jokūbas Tautvilavičius (1542), Jokūbo sūnus Mykolas Tautvilavičius (1567), Steponas Tautvilavičius (1567-1571). Apie tai, kodėl vieni buvo vadinami Tautvilais, o kitai Tautvilavičiais galima perskaityti pagrindiniame svetainės puslapyje.

Tai greičiausiai ir buvo paskutiniai Tautvilų giminės atstovai Viduklės-Raseinių krašte. Kažin ar įmanoma nustatyti kurio iš jų palikuonis tapo Blinstrubų giminės pradininku, bet žinant, kad seniausi žinomi Blinstrubų giminės atstovai ID843 Kasparas Blinstrubas Tautvilas Alsiškis ir ID841 Petras Blinstrubas Alsiškis, įvardijami kaip Simono sūnūs, tai tikriausiai didžiausia tikimybė, kad būtent minėtasis Simonas Tautvilavičius, buvo žmogus atvedęs garbingąją Tautvilų giminę į ne mažiau garbingą Blinstrubų giminę.

Tyrimo autorius Šarūnas Blinstrubas.

 

© Dalinis ar pilnas teksto panaudojimas galimas tu su raštišku autoriaus leidimu.