Blinstrubų giminė

Blinstrubų giminė – sena, skandinaviškos kilmės, turinti bajorų titulą „Gulbės“ herbo giminė, pagal Lietuvoje esančius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1500-ųjų metų pabaigos.

Giminės kilmė ir geografinis paplitimas

Istorikas Albertas Vijukas Kojelavičius 1658 metais išleistame „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės diduomenės herbyne“ Blinstrubus aprašo taip: „Blinstrubai kildinami iš Tautvilų, klesti Žemaitijos kunigaikštystėje ir Kauno paviete. Žmonės turtingi. Naudoja „Gulbės“ herbą.“ Herbyne nurodomos Žemaitija ir Kauno pavietas iš tiesų buvo Blinstrubų gyventos vietos. Pirmoji ir seniausia žinoma Blinstrubų tėvonija yra Viduklės-Paalsės dvaras, dabartinės Blinstrubiškės (Viduklės parapija). Būtent ten iki maždaug 1736 m. gyveno seniausi giminės pradininko Lietuvoje Kasparo Blinstrubo, Simono sūnaus vaikai ir vaikaičiai. Vėlesnės Blinstrubų tėvonijos buvo Kulva (Kulvos parapija), Pužai (Nemakščių parapija), Gabšiai-Gabšiškiai-Pakluonė (Raseinių parapija), Ugioniai (Betygalos par) . XVII-XVIII amžiuose Blinstrubų gyvenamos vietovės  geografiškai šiek tiek išplito. Žemaitijoje – Viduklės, Nemakščių, Raseinių, Varnių, Adakavo parapijose, atsirado naujos tėvonijos – Macaliai, Pabalčiai, Daujotėliai. Aukštaitijoje – Pagirių, Siesikų, Dapšionių, Rozalimo parapijose – Karpiai, Šiliūnai, Dapšioniai, Meldiniai. Dar šiek tiek vėliau atsirado Urniežiai (Labūnavos par.). XIX amžiuje Blinstrubai pradėjo tolti nuo savo protėvių tėvonijų. Aukštaitijos šaka plito Jonavos, Labūnavos, Siesikų, Veprių kryptimis. Žemaitijos šaka plėtėsi – Tauragės, Telšių ir Šiaulių kryptimis. Tačiau žinant, kad XVII-XIX amžiuose Blinstrubai kūrė daugiavaikes šeimas, geografinė plėtra išliko gana nedidelė. Nuo 1888 m. atsirado dar viena Blinstrubų migravimo kryptis, laikui bėgant suformavusi antrą pagal dydį Blinstrubų bendruomenę – emigracija į JAV. Pagal 1930 m. JAV visuotinio surašymo duomenis pirmaisiais persikėlusiais į JAV  1888 m. tapo Vytautas Blinstrubas ir Teklė Blinstrubienė.

Jeigu remtis legendomis, mūsų giminė į Lietuvą atsikraustė iš Danijos. Kad tai gali būti teisybė byloja vieno nedidelio Danijos bažnytkaimio pavadinimas – Blenstrup. Danijoje galima rasti daug miestelių ar bažnytkaimių turinčių tokias galūnes kaip -trup, arba -trop, o ir nemažai danų turi pavardes, besibaigiančias galūne -trup, tad tikimybė, kad Blinstrubai atkeliavo iš Danijos išties nemaža. Giminės pradininku greičiausiai buvo žmogus kilęs iš šio bažnytkaimio ir savo pavardėje naudojęs savo tėvonijos pavadinimą, kaip vėlesniuose laikotarpiuose darė dainai (žr. nuotrauką).

Jens Christensen Blinstrup sūnaus Jakub gimimo metrikų įrašas vienoje Kopenhagos bažnyčių. 1788.06.19

Taip pat sklando legenda, kad Blinstrubai prieš atsikraustydami į Lietuvą, kažkurį laiką gyveno Lenkijoje, iš kurios buvo išvaryti, nes tapo aktyviais kalvinizmo pasekėjais. Seniausiuose istoriniuose dokumentuose minimos Blinstrubų gyventos vietos, tokios kaip Kulva, Viduklė, Deltuva ar Kėdainiai, iš tikrųjų buvo stiprūs Lietuvos reformacijos centrai, o seniausi Blinstrubai buvo aktyvūs evangelikai kalvinistai.

Kad Blinstrubų gyventa Lenkijoje patvirtina vokiečių profesoriaus Georg Luhr 1934 m. išleistas Braunsbergo (dabar Braniewo) gimnazijų studentų žinynas, kuriame nurodoma, kad 1715 m. Braunsberge valdymą ir gramatiką studijavo 23 metų studentas iš Lenkijos Naklos miestelio Baltramiejus Blinstrubas.

Iki pat XIX amžiaus Blinstrubai pasirašinėjo, kaip Blinstrubai iš Tautvilų, tad visiškai tikėtina, kad be skandinaviškojo pėdsako, giminėje yra ir kilmingųjų kunigaikščių Tautvilų kraujo, kuriuo buvo didžiuojamasi.

Po 1918-1920 m,. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pavardė buvo sulietuvinta ir iš Blinstrub tapo Blinstrubas. Nedidelės dalies Blinstrubų pavardė buvo sulietuvintai su kitokia galūne – Blinstrubis, bet tai tos pačios giminės žmonės.

Giminės statusas valstybėje ir visuomenėje

Karalių Vladislovo Vazos sekretoriaus ir Jono Kazimiero dvariškio Jurgio Blinstrubo iš Tautvilų bei Karaliaus Jono Kazimiero sekretoriaus Jono Blinstrubo iš Tautvilų parašai ant 1651 m. birželio 6 d. Lietuvos Evengelikų Sinodo Raseinių zbaro dokumento

XVII-XVIII amžiuose Blinstrubai priklausė karaliaus dvaro ir bajorijos elitui. Adomo sūnus Jurgis Blinstrubas iš Tautvilų buvo baigęs evengeliškuosius Marburgo ir Frankfurto universitetus. Savo išsilavinimo dėka ir remiamas Žemaitijos bajorų jis tapo Lenkijos karaliaus ir LDK kunigaikščio Vladislovo Vazos sekretoriumi, o šiam mirus, į karaliaus sostą išrinkto Jono Kazimiero Vazos dvariškiu. Jurgio brolis Jonas, buvo karaliaus Jono Kazimiero sekretoriumi. Kiti Blinstrubai užėmė Kauno ir Žemaitijos rotmistrų, teisėjų, deputatų, maršalkų pareigas, taip pat daug bajorijos garbės pareigų.

Galima daryti prielaidą, kad švediškos kilmės karaliai Vazos ne šiaip sau pasirinko Jurgį ir Joną savo sekretoriais, o būtent dėl skandinaviškos giminės kilmės. XVII amžiuje Blinstrubai ne tik naudojosi karaliaus dvaro privilegijomis, bet ir turėjo diplomatinių sugebėjimų. Pagal istoriką Adolfą Šapoką, Jurgis Blinstrubas, Švedų tvano metu, vienintelis turėjo švedų generolo Magnuso Gabrieliaus de la Gardžio išduotą dokumentą, draudžiantį Švedijos armijai plėšti jo dvarus ir žemes Lietuvoje.

Tuo laikotarpiu Blinstrubai buvo dvarininkai, bet jau XIX amžiaus pradžioje dalis Blinstrubų tapo ūkininkais, o dalis pradėjo keltis gyventi į miestus ir miestelius.

1798 m. balandžio 10 dieną, giminė įtvirtino savo turėtą bajorų statusą Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkime (LVIA F391, ap6, b7, 7 psl.) .

Įvairiais laikotarpiais Blinstrubai valdė Blinstrubiškių (Viduklės-Paalsės), Pužų, Kulvos, Deltuvos, Utenos, Pajuosčio, Gabšių-Gabšiškių-Pakluonės, Dapšionių, Macalių, Ugionių, Urboniškių, Raulų dvarus. Giminiavosi ir artimai bendravo su grafais Zabielomis, Pliateriais, bajorais Kulviečiais, Kosakovskiais, Meištavičiais, Bilevičiais, Urniežiais, Pilsudskiais.

Žymesni giminės atstovai

Tarp žymesnių giminės atstovų, be jau minėtų karališkųjų sekretorių Jurgio ir Jono, dar galima paminėti šiuos Blinstrubus: Adomas Blinstrubas (Kasparo sūnus) – Žemaičių Tribunolo deputatas; Norbertas Blinstrubas – Raseinių rotmistras; Juozapas Blinstrubas (ID14) – Kauno pavieto rotmistras; Antanas Blinstrubas (Karolio sūnus) – Kauno arklininkas, ginklininkas, medžioklininkas, Kauno prekybos konfederacijos maršalka; Pranas Blinstrubas (ID15, 1760-1828.03.23) – Žemaitijos rotmistras; Teodoras Blinstrubas – Upytės stovyklininkas, Smolensko vaiskis; Mozė Motiejus Blinstrubas (1687-1766) – Vitebsko vaiskis, Kauno stovyklininkas; Teodoras Blinstrubas – (1906.11.26 – 1999.10.06) – Rietavo, Pilviškių, Šeduvos, Kupiškio, Vilkijos ir Oldenburgo (Vokietija) gimnazijų direktorius, JAV lietuvių bendruomenės ir Amerikos lietuvių tarybos ilgametis vadovas; Vladislovas Blinstrubas (1939.10.25 – 2005.08.01) – poetas, teatro ir kino režisierius, pedagogas; Stanislovas Blinstrubas (1901.12.20 – 1969.04.19) – Lietuvos mokslininkas, radijo inžinierius, Klaipėdos ir Vilniaus radijo stočių viršininkas, geologas.

 

Giminė šiandieną

Lietuvoje, 2000-ųjų pradžioje, gyveno virš 130 Blinstrubų (vyriškos giminės). Pridėjus moteriškos giminės Blinstrubaites ir Blinstrubienes ir žmones su pakitusia Blinstrubis pavarde, gautųsi apie 250 Blinstrubų. Panašaus dydžio Blinstrubų bendruomenė gyvena JAV – 2016 m. telefonų ir adresų direktorijų duomenimis JAV gyveno 170 suaugusių žmonių turinčių pavardę Blinstrub ir 55 žmonės turintys pavardę Blinstrubas (vyriškos ir moteriškos giminių)  bei keletas Blinstrubienių ir Blinstrubaičių. Taip pat 33 suaugę žmonės su pakitusia pavarde Blinstrup.  2015 m. duomenimis Lenkijoje gyveno 37 Blinstrubai, Vokietijoje virš 10 Blinstrubų. Keletas Blinstrubų gyvena Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Švedijoje ir Brazilijoje.  2016 m. Facebook’e buvo galima rasti virš 200 Blinstrubų anketų. Remiantis šiais skaičiais, galima daryti prielaidą, kad šiuo metu pasaulyje gyvena apie 650-700 Blinstrubų.