Blinstrubų giminė

Blinstrubų giminė – sena, skandinaviškos kilmės, turinti bajorų titulą giminė, pagal Lietuvoje esančius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1570-ųjų metų.

Giminės kilmė ir geografinis paplitimas

Istorikas Albertas Vijūkas Kojelavičius 1658 metais išleistame „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės diduomenės herbyne“ Blinstrubus aprašo taip: „Blinstrubai kildinami iš Tautvilo, klesti Žemaitijos kunigaikštystėje ir Kauno paviete. Žmonės turtingi. Naudoja „Gulbės“ herbą.“ Herbyne nurodoma Žemaitija, o jei tiksliau, Viduklės pavietas, iš tiesų buvo pagrindinė Blinstrubų gyventa vieta. Pirmosios ir seniausios Blinstrubų tėvonijos buvo Alsos (Viduklės-Paalsės) dvaras, dabartinės Blinstrubiškės bei Pašaltuonio-Žvirblaukio-Dūdiškių ir Raulų dvarai, Viduklės paviete. Alsos dvare iki maždaug 1736 m. gyveno seniausių giminės pradininkų Lietuvoje, Simono (S1) sūnų Petro (S2) ir Kasparo (S3) Blinstrubų iš Tautvilo, vaikai ir vaikaičiai.

To pačio pavieto Lialikiškių dvare, gyveno kito, herbo „Wręby“, atšakos atstovai Stanislovas (W2) ir Baltramiejus (W3) Blinstrubai iš Krikščiūnų Urbonavičių. 1637 m. liepos 15 d. Baltramiejaus sūnus Mykolas Blinstrubas iš Krikščiūnų (W4) iš Jono Blinstrubo iš Tautvilo (S18) nupirko Pašaltuonio-Žvirblaukio-Dūdiškių dvarą Viduklės paviete. Jame vėliau gyveno kelios herbo „Wręby“ atšakos Blinstrubų kartos. Apie herbo „Wręby“ Blinstrubų šaką galima paskaityti puslapio apačioje.

1643 m. Kasparo vaikaičiui ir Adomo sūnui Samueliui Mozei Blinstrubui iš Tautvilo (S17) vedus turtingą dvarininkę Oną Žaltytę Parčevskienę (S31) ir persikrausčius gyventi į Kulvą (Kulvos parapija), susiformavo vienintelė giminės Aukštaitijos atšaka. Vėlesnės Blinstrubų tėvonijos buvo Pužai-Legotiškė (Nemakščių parapija), Gabšiai-Gabšiškiai-Pakluonė (Raseinių parapija), Ugioniai (Betygalos parapija), Čėkuva (Ariogalos parapija, vienintelis Samuelio Mozės žemaitiškasis turtas). XVII-XVIII amžiuose Blinstrubų gyvenamos vietovės geografiškai šiek tiek išplito. Žemaitijoje – Nemakščių, Raseinių, Varnių, Adakavo, Labūnavos parapijose, atsirado naujos tėvonijos – Macaliai, Pabalčiai, Daujotėliai, Urniežiai. Aukštaitijoje – Pagirių, Siesikų, Dapšionių, Rozalimo parapijose – Karpiai, Šiliūnai, Dapšioniai, Meldiniai. XVIII-XIX amžiuose Blinstrubai pradėjo tolti nuo savo protėvių tėvonijų. Aukštaitijos atšaka plito Jonavos, Labūnavos, Siesikų, Veprių kryptimis. Žemaitijos šaka plėtėsi – Tauragės, Telšių ir Šiaulių kryptimis. Tačiau žinant, kad XVII-XIX amžiuose Blinstrubai kūrė daugiavaikes šeimas, geografinė plėtra išliko gana nedidelė. Nuo 1888 m. atsirado dar viena Blinstrubų migravimo kryptis, laikui bėgant suformavusi antrą pagal dydį Blinstrubų bendruomenę – emigracija į JAV. Pagal 1930 m. JAV visuotinio surašymo duomenis pirmasis persikėlęs į JAV 1888 m. tapo Vytautas Blinstrubas.

Jeigu remtis legendomis, mūsų giminė į Lietuvą atsikraustė iš Danijos. Kad tai gali būti teisybė byloja vieno nedidelio Danijos bažnytkaimio pavadinimas – Blenstrup. Danijoje galima rasti daug miestelių ar bažnytkaimių turinčių tokias galūnes kaip -trup, arba -trop, o ir nemažai danų turi pavardes, besibaigiančias galūne -trup, tad tikimybė, kad Blinstrubai atkeliavo iš Danijos išties nemaža. Apie Blenstrup miestelį galima paskaityti atskirame skyriuje. Giminės pradininku greičiausiai buvo žmogus kilęs iš šio bažnytkaimio ir savo pavardėje naudojęs savo tėvonijos pavadinimą, kaip vėlesniuose laikotarpiuose darė dainai (žr. nuotrauką).

Jens Christensen Blinstrup sūnaus Jakob gimimo metrikų įrašas vienoje Kopenhagos bažnyčių. 1788.06.19

Taip pat sklando legenda, kad Blinstrubai prieš atsikraustydami į Lietuvą, kažkurį laiką gyveno Lenkijoje. 1934 m., vokiečių profesoriaus Georg Luhr, išleistas Braunsbergo (dabar Braniewo) gimnazijų studentų žinynas, nurodo, kad 1715 m. Braunsberge valdymą ir gramatiką studijavo 23 metų studentas iš Lenkijos Naklos miestelio Baltramiejus Blinstrubas. Bet kitų istorinių šaltinių mininčių Blinstrubų gyvenimą Lenkijoje XVI-XVIII amžiuje nepavyko rasti.

Iki pat XIX amžiaus pradžios, „Gulbės“ herbo Blinstrubai pasirašinėjo kaip Blinstrubai iš Tautvilo, tad visiškai tikėtina, kad be skandinaviškojo pėdsako, giminėje yra ir kilmingojo kunigaikščio Tautvilo kraujo, kuriuo buvo didžiuojamasi. Nors greičiausiai tai reiškia, kad Blinstrubai buvo susigiminiavę su dar XVI amžiuje, Viduklės paviete egzistavusia, Tautvilų gimine.

Įvairiais periodais Blinstrubai valdė įvairius dvarus ir palivarkus. Seniausi jų – Viduklės-Paalsės, Pašaltuonio-Žvirblaukio-Dūdiškių, Raulų, Vizgirdiškės, Sujainių (Viduklės pavietas), Babtyno (Babtų parapija), Kulva (Kulvos parapija), Pajuosčio (Upytės pavietas). Dvarų sąrašą galima pamatyti skyriuje „Dvarai

Po 1918-1920 m,. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pavardė buvo sulietuvinta ir iš Blinstrub tapo Blinstrubas. Nedidelės dalies Blinstrubų pavardė buvo sulietuvinta kitokiomis galūnėmis – Blinstrubis, Blistrubis, Bistrubis ir pan., bet tai tos pačios giminės žmonės.

Giminės statusas valstybėje ir visuomenėje

Karalių Vladislovo Vazos sekretoriaus ir Jono Kazimiero dvariškio Jurgio Blinstrubo iš Tautvilo bei Karaliaus Jono Kazimiero sekretoriaus Jono Blinstrubo iš Tautvilo parašai ant 1651 m. birželio 6 d. Lietuvos Evengelikų Sinodo Raseinių zbaro dokumento

XVII-XVIII amžiuose Blinstrubai priklausė karaliaus dvaro ir bajorijos elitui. Adomo sūnus Jurgis Blinstrubas iš Tautvilo (S15) buvo baigęs evengeliškuosius Marburgo ir Frankfurto universitetus. Savo išsilavinimo dėka, jis tapo Lenkijos karaliaus ir LDK kunigaikščio Vladislovo IV Vazos sekretoriumi, o šiam mirus, į karaliaus sostą išrinkto Jono Kazimiero Vazos dvariškiu. Jurgio brolis Jonas (S18, m. 1669), taip pat buvo Lenkijos karalių ir LDK kunigaikščių Vladislovo  IV Vazos sekretoriumi  ir Jono Kazimiero Vazos sekretoriumi bei  jų tėvo, Lenkijos ir Švedijos karaliaus Zigmunto III Vazos, sekretoriumi ir rotmistru. Kiti Blinstrubai užėmė Kauno ir Žemaitijos rotmistrų, teisėjų, deputatų, maršalkų pareigas, taip pat daug bajorijos garbės pareigų.

Galima daryti prielaidą, kad švediškos kilmės karaliai Vazos ne šiaip sau pasirinko Jurgį ir Joną savo sekretoriais, o būtent dėl skandinaviškos giminės kilmės. XVII amžiuje Blinstrubai ne tik naudojosi karaliaus dvaro privilegijomis, bet ir turėjo diplomatinių sugebėjimų. Anot istoriko Adolfo Šapokos, Jurgis Blinstrubas, Švedų tvano metu, vienintelis turėjo švedų generolo Magnuso Gabrieliaus de la Gardžio išduotą dokumentą, draudžiantį Švedijos armijai plėšti jo dvarus ir žemes Lietuvoje (A. Šapoka „Kėdainių sutartis“, 1990 m.). Be to, broliai Jurgis, Jonas, Dovydas ir Samuelis Mozė Blinstrubai buvo Kėdainių unijos signatarai bei 1644 m. sausio 2 dieną ratifikavo Karaliaus Vladislovo IV Vazos privilegiją Žemaitijai ir jos bajorams.

Tuo laikotarpiu Blinstrubai buvo dvarininkai, bet jau XVIII amžiaus pabaigoje dalis Blinstrubų tapo stambiais ūkininkais, o dalis pradėjo keltis gyventi į miestus ir miestelius.

1798 m. balandžio 10 dieną, giminė įtvirtino savo turėtą bajorų statusą Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkime (LVIA F391, ap6, b7, 7 psl.) .

Blinstrubai giminiavosi ir artimai bendravo su grafais Zabielomis, Pliateriais, bajorais Kulviečiais, Kosakovskiais, Meištavičiais, Bilevičiais, Urniežiais, Pilsudskiais.

Žymesni giminės atstovai

Tarp žymesnių giminės atstovų, be jau minėtų karališkųjų sekretorių Jurgio ir Jono, dar galima paminėti šiuos Blinstrubus: Jurgis (Jurijus) Blinstrubas (S12) – Lenkijos karalystės generolo Jano Podolskio kariuomenės karininkas, kazokų būrio vadovas; Adomas Blinstrubas (S11, Kasparo sūnus) – Žemaičių Tribunolo deputatas 1595, 1602 ir 1621 m.; Norbertas Blinstrubas (W14) – Raseinių rotmistras; Juozapas Blinstrubas (ID14) – Kauno pavieto rotmistras; Antanas Blinstrubas (S53) – Kauno arklininkas, ginklininkas, maršalka, medžioklininkas, Kauno prekybos konfederacijos maršalka, Kauno žemės teismo teisėjas, Raudondvario dvaro valdytojas,  grafų Zabielų globotinis; Pranas Blinstrubas (ID15, 1760-1828.03.23) – Žemaitijos rotmistras; Teodoras Blinstrubas (S38) – Upytės stovyklininkas, Smolensko vaiskis;  Mozė Motiejus Blinstrubas (S44, 1687-1766) – Vitebsko vaiskis, Kauno stovyklininkas; Teodoras Blinstrubas – (ID36, 1906.11.26 – 1999.10.06) – Rietavo, Pilviškių, Šeduvos, Kupiškio, Vilkijos ir Oldenburgo (Vokietija) gimnazijų direktorius, JAV lietuvių bendruomenės ir Amerikos lietuvių tarybos ilgametis vadovas; Vladislovas Blinstrubas (1939.10.25 – 2005.08.01) – poetas, teatro ir kino režisierius, pedagogas; Stanislovas Blinstrubas (W28, 1901.12.20 – 1969.04.19) – Lietuvos mokslininkas, radijo inžinierius, Klaipėdos ir Vilniaus radijo stočių viršininkas, geologas.

Herbo „Wręby“ Blinstrubų iš Krikščiūnų atšaka

Nėra tiksliai aišku kodėl, bet viena iš senųjų, tame pačiame Viduklės paviete gyvenusių, Blinstrubų atšakų atsiskyrė nuo likusių Blinstrubų bei pasirinko skirtingą herbą bei kilmės priesagą.  Atsiskyrimo priežastis neaiški, bet šaka naudojo atskirą „Wręby“ herbą bei atskirą pavardės priesagą „iš Krikščiūnų“ (z Chrzczona). Šakos medžio schemą galima pamatyti skyriuje Giminės medis. Žymiausiais šakos atstovais, ko gero galima būtų laikyti Raseinių rotmistrą Norbertą Blinstrubą ir geologą, radijo inžinierių Stasį Blinstrubą.

Giminė šiandieną

Lietuvoje, 2000-ųjų pradžioje, gyveno virš 130 Blinstrubų (vyriškos giminės). Pridėjus moteriškos giminės Blinstrubaites ir Blinstrubienes ir žmones su pakitusia Blinstrubis pavarde, gautųsi apie 250 Blinstrubų. Panašaus dydžio Blinstrubų bendruomenė gyvena JAV – 2016 m. telefonų ir adresų direktorijų duomenimis JAV gyveno 170 suaugusių žmonių turinčių pavardę Blinstrub ir 55 žmonės turintys pavardę Blinstrubas (vyriškos ir moteriškos giminių)  bei keletas Blinstrubienių ir Blinstrubaičių. Taip pat 33 suaugę žmonės su pakitusia pavarde Blinstrup.  2015 m. duomenimis Lenkijoje gyveno 37 Blinstrubai, Vokietijoje virš 10 Blinstrubų. Keletas Blinstrubų gyvena Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Švedijoje ir Brazilijoje.  2016 m. Facebook’e buvo galima rasti virš 200 Blinstrubų anketų. Remiantis šiais skaičiais, galima daryti prielaidą, kad šiuo metu pasaulyje gyvena apie 650-700 Blinstrubų.