Blinstrubų giminė

Blinstrubai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų bajorų giminė turinti daniškų šaknų, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1550-ųjų metų. Giminė kilmingųjų statusą išlaikė ir per Abiejų Tautų Respublikos bei Rusijos Imperijos okupacijos periodus.

Giminės kilmė ir geografinis paplitimas

Istorikas Albertas Vijūkas Kojelavičius 1658 metais išleistame „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės diduomenės herbyne“ Blinstrubus aprašo taip: „Blinstrubai kildinami iš Tautvilo, klesti Žemaitijos kunigaikštystėje ir Kauno paviete. Žmonės turtingi. Naudoja „Gulbės“ herbą.“ Herbyne nurodoma Žemaitija, o jei tiksliau, Viduklės pavietas, iš tiesų buvo pagrindinė Blinstrubų gyventa vieta. 1558 m., LDK revizoriaus Andriaus Ilgausko sudarytame, Batakių seniūnijos žemių inventoriujeD459 paminėtas žemių savininkas Blinstrupas. Tai seniausias žinomas Blinstrubų paminėjimo faktas ir tai reiškia, kad Blinstrubai Žemaitijoje gyveno jau LDK laikais, valdant karaliui Žygimantui Augustui, tai gi dar Gediminaičių dinastijos periodu. Tuo pačiu atmetama teorija, kad skandinaviškos kilmės Blinstrubai Lietuvoje atsirado kartu su švedais karaliais Vazomis. Tame pačiame įraše minima, kad Blinstrupas yra Jo didenybės karaliaus bajoras (Bojaryn Korolia Jego krolewskej milosti). Tai seniausias giminės kilmingųjų bajorų statuso patvirtinimas, kuris išliko ir vėlesniuose amžiuose.

Pirmoji ir seniausia Blinstrubų tėvonija greičiausiai buvo paminėtame 1558 metų Batakių seniūnijos inventoriuje minimas Pašaltuonio-Kulvertiškių dvaras Viduklės pavieteD459.  Panašiu metu ar vėliau atsirado ir antroji tėvonija Alsos (Viduklės-Paalsės) dvaras, dabartiniai Blinstrubiškiai, pirmą kartą paminėtas 1586 m. Vėliau Blinstrubų nuosavybėje atsirado Pašaltuonio-Žvirblaukio-Dūdiškių (Dūdlaukio) ir Raulų-Numgalių-Kempalių dvarai, Viduklės paviete. Alsos dvare iki 1734 m. gyveno seniausių giminės pradininkų Lietuvoje, Simono (ID842) sūnų Petro (ID841) ir Kasparo (ID843) Blinstrubų iš Tautvilo, vaikai ir vaikaičiai. To pačio pavieto Lialikiškių dvare, gyveno kitos, herbo „Wręby“, Blinstrubų giminės atstovai Stanislovas (W2) ir Baltramiejus (W3) Urbonavičiai Blinstrubai iš Krikščiūnų.  Apie herbo „Wręby“ Blinstrubų giminę galima paskaityti  skyriuje Urbonavičiai Blinstrubai iš Krikščiūnų.

Blinstrubams įsigyjus Raulų-Numgalių-Kempalių ir Sujainių dvarus, visa teritorija, kartu su jos centru, antrąja Blinstrubų iš Tautvilo tėvonija, Viduklės-Alsos dvaru (Blinstrubiškiais), XVI-XVII amžiuose vadinta Blinstrubais  (Blinstruby). Numanoma Blinstrubų teritoriją galima pamatyti pažymėtą žemiau matomame žemėlapyje.

1643 m. Kasparo vaikaičiui ir Adomo sūnui Samueliui Mozei Blinstrubui iš Tautvilo (ID859) vedus turtingą dvarininkę Oną Žaltytę Parčevskienę (ID874) ir persikrausčius gyventi į Kulvą (Kulvos parapija), pirmą kartą susiformavo giminės Aukštaitijos atšaka, kuri baigėsi 1798 m. liepos 16 dieną mirus paskutiniam Kulvos dvaro savininkui Antanui Blinstrubui (ID896). Vėlesnės Blinstrubų tėvonijos buvo Pužai (1681 – 1799, Nemakščių parapija), Gabšiai-Gabšiškiai-Paklaniai ( 1756-1805,  Raseinių parapija), Ugioniai (Betygalos parapija). XVII-XVIII amžiuose Blinstrubų gyvenamos vietovės geografiškai šiek tiek išplito. Žemaitijoje – Nemakščių, Adakavo, Labūnavos parapijose, atsirado naujos tėvonijos – Macaliai, Daujotėliai, Urniežiai. Aukštaitijoje susiformavo naujai atsikrausčiusių Blinstrubų tėvonijos – Šiliūnai (Pagirių par.), Pasodai (Siesikų par.).  XIX amžiuje Blinstrubai pradėjo tolti nuo savo protėvių tėvonijų. Aukštaitijos atšaka plito Jonavos, Labūnavos, Siesikų, Veprių kryptimis. Žemaitijos šaka plėtėsi – Tauragės, Telšių ir Šiaulių kryptimis.  Nuo 1886 m. atsirado dar viena Blinstrubų migravimo kryptis, laikui bėgant suformavusi antrą pagal dydį Blinstrubų bendruomenę – emigracija į JAV. Pirmasis persikėlęs į JAV 1886 m. buvo Jonas Blinstrubas, vėliau apsistojęs Čikagoje.

Jeigu remtis legendomis, mūsų giminė į Lietuvą atsikraustė iš Danijos. Kad tai gali būti teisybė byloja vieno nedidelio Danijos bažnytkaimio pavadinimas – Blenstrup. Danijoje galima rasti daug miestelių ar bažnytkaimių turinčių tokias galūnes kaip -trup, arba -trop, o ir nemažai danų turi pavardes, besibaigiančias galūne -trup, tad tikimybė, kad Blinstrubai atkeliavo iš Danijos išties nemaža. Apie Blenstrup miestelį galima paskaityti atskirame skyriuje. Giminės pradininku greičiausiai buvo žmogus kilęs iš šio bažnytkaimio ir savo pavardėje naudojęs savo tėvonijos pavadinimą, kaip vėlesniuose laikotarpiuose darė dainai (žr. metrikų įrašo nuotrauką žemiau). Be to, jau minėtame Batakių seniūnijos 1558 m. žemių inventoriuje minimas bajoras Blinstrup(as). Tai dar kartą sustiprina teoriją, kad mūsų giminės pavardės galūnė pradžioje buvo daniška, t. y -pas, laikui bėgant tapusi -bas

Jens Christensen Blinstrup sūnaus Jakob gimimo metrikų įrašas vienoje Kopenhagos bažnyčių. 1788.06.19

Taip pat sklando legenda, kad Blinstrubai prieš atsikraustydami į Lietuvą, kažkurį laiką gyveno Lenkijoje. 1934 m., vokiečių profesoriaus Georg Luhr, išleistas Braunsbergo (dabar Braniewo) gimnazijų studentų žinynas, nurodo, kad 1715 m. Braunsberge valdymą ir gramatiką studijavo 23 metų studentas iš Lenkijos Naklos miestelio Baltramiejus Blinstrubas. Bet jokie kiti istoriniai šaltiniai nemini faktų apie Blinstrubų gyvenimą Lenkijoje XVI-XVIII amžiuose.

Iki pat XIX amžiaus pradžios, „Gulbės“ herbo Blinstrubai pasirašinėjo kaip Blinstrubai iš Tautvilo, tad visiškai tikėtina, kad be skandinaviškojo pėdsako, giminėje yra ir Karaliaus Mindaugo sūnėno, kunigaikščio Tautvilo arba Didžiojo kunigaikščio Vytauto brolio, kunigaikščio Tautvilo kraujo, kuriuo buvo didžiuojamasi. Greičiausiai tai reiškia, kad Blinstrubai buvo susigiminiavę su dar XVI amžiuje, Viduklės paviete egzistavusia, Tautvilų gimine.

Įvairiais periodais Blinstrubai valdė įvairius dvarus ir palivarkus. Seniausi jų, be jau minėtųjų Pašaltuonio-Kulvertiškių, Viduklės-Paalsės, Pašaltuonio-Žvirblaukio-Dūdiškių ir Raulų-Numgalių-Kempalių dvarų – Sujainiai (Viduklės pavietas), Babtynas (Babtų parapija), Kulva (Kulvos parapija), Pajuostis (Upytės pavietas), Ugioniai (Raseinių pavietas). Valdytų dvarų sąrašą galima pamatyti skyriuje „Dvarai

Po 1918-1920 m,. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pavardė buvo sulietuvinta ir iš Blinstrub tapo Blinstrubas. Nedidelės dalies Blinstrubų pavardė buvo sulietuvinta kitokiomis galūnėmis – Blinstrubis, Blistrubis, Bistrubis ir pan., bet tai tos pačios giminės žmonės.

Giminės statusas valstybėje ir visuomenėje

Karalių Vladislovo Vazos sekretoriaus ir Jono Kazimiero dvariškio Jurgio Blinstrubo iš Tautvilo bei Karaliaus Jono Kazimiero sekretoriaus Jono Blinstrubo iš Tautvilo parašai ant 1651 m. birželio 6 d. Lietuvos Evengelikų Sinodo Raseinių zbaro dokumento

XVII-XVIII amžiuose Blinstrubai priklausė karaliaus dvaro ir bajorijos elitui. Adomo sūnus Jurgis Blinstrubas iš Tautvilo (ID857) buvo baigęs evangeliškuosius Marburgo ir Frankfurto universitetus. Savo išsilavinimo dėka, jis tapo Lenkijos karaliaus ir LDK kunigaikščio Vladislovo IV Vazos sekretoriumi, o šiam mirus, į karaliaus sostą išrinkto Jono Kazimiero Vazos dvariškiu. Jurgio brolis Jonas (ID860, m. 1669), taip pat buvo Lenkijos karalių ir LDK kunigaikščių Vladislovo  IV Vazos sekretoriumi  ir Jono Kazimiero Vazos sekretoriumi bei jų tėvo, Lenkijos ir Švedijos karaliaus Zigmunto III Vazos, sekretoriumi ir rotmistru. Kiti Blinstrubai užėmė Kauno ir Žemaitijos rotmistrų, teisėjų, deputatų, maršalkų pareigas, taip pat daug bajorijos garbės pareigų.

Galima daryti prielaidą, kad švediškos kilmės karaliai Vazos ne šiaip sau pasirinko Jurgį ir Joną savo sekretoriais, o būtent dėl skandinaviškos giminės kilmės. XVII amžiuje Blinstrubai ne tik naudojosi karaliaus dvaro privilegijomis, bet ir turėjo diplomatinių sugebėjimų. Anot istoriko Adolfo Šapokos, Jurgis Blinstrubas, Švedų tvano metu, vienintelis turėjo švedų generolo Magnuso Gabrieliaus de la Gardžio išduotą dokumentą, draudžiantį Švedijos armijai plėšti jo dvarus ir žemes Lietuvoje (A. Šapoka „Kėdainių sutartis“, 1990 m.). Be to, broliai Jurgis, Jonas, Dovydas ir Samuelis Mozė Blinstrubai buvo Kėdainių unijos signatarai bei 1644 m. sausio 2 dieną ratifikavo Karaliaus Vladislovo IV Vazos privilegiją Žemaitijai ir jos bajorams.

Tuo laikotarpiu Blinstrubai buvo dvarininkai, bet XIX amžiuj dalis Blinstrubų tapo stambiais ūkininkais ar samdomais dvarų valdytojais, o kita dalis pradėjo keltis gyventi į miestus ir miestelius.

1798 m. balandžio 10 dieną, giminė pakartotinai įtvirtino savo ankščiau turėtą kilmingųjų bajorų statusą Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkime (LVIA F391, ap6, b7, 7 psl.)

Blinstrubai giminiavosi ir artimai bendravo su grafais Zabielomis, Pliateriais, bajorais Uvainiais, Kulviečiais, Kosakovskiais, Meištavičiais, Bilevičiais, Urniežiais, Pilsudskiais.

Žymesni giminės atstovai

Tarp žymesnių giminės atstovų, be jau minėtų karališkųjų sekretorių Jurgio ir Jono, dar galima paminėti šiuos Blinstrubus: Jurgis (Jurijus) Blinstrubas (ID854) – Lenkijos karalystės generolo Jano Podolskio kariuomenės karininkas, kazokų būrio vadovas; Adomas Blinstrubas (ID853, Kasparo sūnus) – Žemaičių Tribunolo deputatas 1595, 1602 ir 1621 m.; Norbertas Blinstrubas (W14) – Raseinių rotmistras; Juozapas Blinstrubas (ID14) – Kauno pavieto rotmistras; Antanas Blinstrubas (ID896 1753.11.10-1798.07.16) – Kauno arklininkas, ginklininkas, maršalka, medžioklininkas, Kauno prekybos konfederacijos maršalka, Kauno žemės teismo teisėjas, Raudondvario dvaro valdytojas,  grafų Zabielų globotinis; Pranas Blinstrubas (ID857, 1760-1828.03.23) – Žemaitijos rotmistras; Teodoras Blinstrubas (ID881) – Upytės stovyklininkas, Smolensko vaiskis;  Mozė Motiejus Blinstrubas (ID887, 1687-1766) – Vitebsko vaiskis, Kauno stovyklininkas; Teodoras Blinstrubas – (ID36, 1906.11.26 – 1999.10.06) – Rietavo, Pilviškių, Šeduvos, Kupiškio, Vilkijos ir Oldenburgo (Vokietija) gimnazijų direktorius, JAV lietuvių bendruomenės ir Amerikos lietuvių tarybos ilgametis vadovas

Giminė šiandieną

Lietuvoje, 2000-ųjų pradžioje, gyveno virš 130 Blinstrubų (vyriškos giminės). Pridėjus moteriškos giminės Blinstrubaites ir Blinstrubienes ir žmones su pakitusia Blinstrubis pavarde, gautųsi apie 250 Blinstrubų. Panašaus dydžio Blinstrubų bendruomenė gyvena JAV – 2016 m. telefonų ir adresų direktorijų duomenimis JAV gyveno 170 suaugusių žmonių turinčių pavardę Blinstrub ir 55 žmonės turintys pavardę Blinstrubas (vyriškos ir moteriškos giminių)  bei keletas Blinstrubienių ir Blinstrubaičių. Taip pat 33 suaugę žmonės su pakitusia pavarde Blinstrup.  2015 m. duomenimis Lenkijoje gyveno 37 Blinstrubai, Vokietijoje virš 10 Blinstrubų. Keletas Blinstrubų gyvena Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Švedijoje ir Brazilijoje.  2016 m. Facebook’e buvo galima rasti virš 200 Blinstrubų anketų. Remiantis šiais skaičiais, galima daryti prielaidą, kad šiuo metu pasaulyje gyvena apie 650-700 Blinstrubų.