Danijoje, Šiaurės Jutlandijos regione, netoli Olborgo (Aalborg) miesto, yra 2 seni Blenstrup kaimai. Jų pavadinimas labai panašus į Blinstrubų giminės pavadinimą. Abu randasi netoli vienas kito – vienas Gerlef valsčiuj (dab. Randers kommune), o kitas Hellum valsčiuj (dab. Rebild kommune). Hellum valsčiaus Blenstrup yra bažnytkaimis ir to pačio pavadinimo parapijos centras, gi Gerlef valsčiuje esantis Blenstrup dabar yra kaimas, bet viduramžiais buvo dvaras su bažnytėle.
Gerlef Blenstrup
Gerlef valsčiaus Blenstrup jau 1448 m. minimas kaip Blenstrup, o 1481 m. kaip Blenstrop. 1890 m. išleista knyga Kronens Skøder paa afhændet og erhvervet Jordegods i Danmark (Karūnos aktai apie žemių įsigijimą Danijoje nuo reformacijos pradžios iki dabar) mini aktus, jau nuo 1545 m. susijusius su Blenstrup kaimais, o 1551 gruodžio 24 d. aktas, nurodo, kad Hans Stygge iš Holbek, įsigyja iš karaliaus nemažai žemių ir tame tarpe Gerlef valsčiuje ir parapijoje esantį Blinstrup Hovedgaard (Blinstrupo dvarą) su Hofvitslocke žeme. Greičiausia dvaro pavadinime rašybos klaida, nes kitas šaltinis “Kancelliets brevbøger vedrørende Danmarks indre forhold i uddrag. Udgivet af Rigsarkivet 1885-2005. 1551 – 1660 (Kancelarijos laiškų knygos apimančios Danijos vidinius reikalus ir ištraukas)” nurodo tam pačiam akte Blenstrup Hovgaard.
Detaliau panagrinėjus Gerlef Blenstrup istoriją mininčius šaltinius, aiškėja, kad nuo viduramžių iki 1500-ųjų pradžios toje vietoje egzistavo nedidelė bažnyčia bei didelis dvaras, pavadinimu Blenstrupgård arba Blenstrup Hovedgaard. 1936 m. Danijos Nacionalinio muziejaus archeologai atliko kasinėjimus ir rado bei aprašė iš kampuoto akmens statytos romaninio stiliaus bažnyčios liekanas. Bažnyčia buvo 9×5 m. dydžio ir manoma, kad galėjo nunykti po 1536 m., Danijos karalystei įvedus Reformaciją ir nacionalizavus buvusias katalikų bažnyčias bei dėl to atsiradus kunigų stygiui, nes ne visi katalikų kunigai sutiko konvertuotis. Įdomu, kad pagal kasinėjimų duomenis bažnyčia buvo pastatyta buvusio vikingų namo su apskritimo formos laužaviete ar aukuro vietoje.
1936 m archeologinis Blentrup bažnyčios eskizas
Dvaras, gi, egzistavo gerokai ilgiau. Žinomi keli šio dvaro savininkai. 1481 m. Blenstrupgård priklausė dvarininkui Niels Nielsen, o 1486 m. – dvarininkui Jes Mikkelsen. Apie 1840 m. dvaras priklausė J. M. Berg (buvusiam Demstrup gyventojui), kuris pastatė naują dvaro sodybą.
Hellum Blenstrup
Hellum valsčiaus Blenstrup 1348 m. šaltiniuose minimas Blendstrup, o 1390 m. kaip Blynstorp.
Vietinis danų istorikas Klaus Gjerding (1851.10.06 – 1880.08.06) per savo trumpą gyvenimą, 1875 m. sugebėjo išleisti vieną istorinę monografiją danų kalba apie Gjerding, Blenstrup, Skjorping, Fraer ir Brondum parapijas, Hellum valsčiui. Ji vadinasi “Bidrag Til Hellum Herreds Beskrivelse Og Historie” (Įnašas į Hellum valsčiaus aprašymą ir istoriją). Keletas sakinių iš šios knygos skirsnio “Blenstrup”:
“Šitas miestelis 1390 m. (buvo) rašomas kaip Blynstorp. Vėliau (miestelio) pavadinimas rašomas viešai taip pat su (raide) “i”, ta prasme Blindstrup arba Blingstrup. Vardo kilmė yra neaiški. Vienas iš dvarų 1348 m. priklausė didikui vardu Mogens Jonssen, kuris perleido jį Suendui vadintam Kou. Tai, ko gero, yra tas pats dvaras, kurį 1451 Henrik Stigsen perleido Mariager (Birgitiečių) vienuolynui, o vėliau 1465 m. Morten Svan (iš Ejstrup) perleido Klosteret’ui (vienuolyno vadovui). Henrik Stigsen buvo Stig Andersen af Thordrup sūnus ir gyveno Kielstrup’e, Ove parapijoje. Dvaras vienuolynui priklausė iki Reformacijos ir po to perėjo Karūnos nuosavybėn iki 1647 m., kai buvo išmainytas su ponia Margrete Marsvin iš miestelio. Dvare gyveno p. Jens Morch, kai buvo Blentrup kapelionu. Kiti netoliese esantys 4 dvarai ir 1 dvarelis iki reformacijos priklausė Bažnyčiai. 4 dvarai buvo prijungti prie miestelio 1561 m., kiti 1572 m. Po Jorgen Seefeldt mirties 1662 m. visas Blenstrup miestelis atiteko Kopenhagos universiteto teisės profesoriui Dr. Cosmus Borneman.”
Iš šios monografijos matosi, kad Hellum valsčiaus Blenstrup iki XVII amžiaus buvo nedidelis bažnytkaimis su šalia esančiais keliais dvarai. Pradinis miestelio pavadinimas yra Blynstorp, vėliau konvertavosi į Blenstrup.
Kopenhagos universiteto parengtas internetinis senųjų Danijos vietovardžių žinynas atskleidžia, kad abi vietovės įvairiuose šaltiniuose pradedamos minėti nuo 1300-ųjų vidurio ir šaltiniuose įvardinamos įvairiai.
Gerlef valsčiaus Blenstrup turėjo tokias variacijas:
Blenstrop
Blendstrup
Blendstrup By
Blenstrop
Blenstrvpp
Blendstropp
Bionstrup
Blenstrup Hovgaard
Blinstrup Hovedgaard
Blendstrop
Blendsstrop, Blendsstrop gaardt
Beenstrup, Blendstrup
Blindstrup
Blenstrup, Glendstrup
Blenstorf
Hellum valsčiaus Blenstrup, tokias variacijas:
Blendstrup
Blindstrup
Bligstorp kircke
Blynstorp
Blingstrup
Blinchstrup, Nesmarch
Blinchstrup, Nes S.
Blenstrup, Blingstrup, Nessogenn
Blenstrup, Glendstrup
Blentstrop
Blenstrop
Blenstrvp
Blenstrum
Belstrup Mark
Blentrup
Blenterup
Blingstorp
Danijos karalystėje, iskaitant ir dabartinės Pietų Švedijos žemes, egzistavo dar pora kiek panašių vietovardžių – Blistrup, Holbo valsčiuje (dab. Gribskov kommune), Blidstrup, Morsø Sønder valsčiuje (dab. Morsø kommune) ir Blenterup, Torna valsčiuje (dab. Blentarp, Pietų Švedijos Skonės regionas). Nepaisant panašumo su aukščiau paminėtais Blenstrup vietovardžiais, šie neturi ir net senovinėse formose neturėjo Blinstrubų pavardėje dominuojančio priebalsių “nstr” junginio, tad kažkokio ryšio su mūsų gimine greičiausiai nėra.
Holbo valsčiaus Blistrup, istoriniuose šaltiniuose rašėsi sekančiai: Blidestorp 1158; Blistorp 1191-1214; Blystorph 1300; Blisthorp c. 1370; Blystørp 1376; Blystop 1386; Blystorp 1400; Blystrop 1449; Blysthorp 1458; Blistorps sogn 1481; Blistrop 1497; Blystrup 1530; Blistrup 1613; Blidstrup 1660-1661; Blidstrup 1688.
Morsø Sønder Blidstrup, istoriniuose šaltiniuose rašėsi sekančiai: Blixtrupp 1402; Blittrup 1402; Blixtorp 1410; Bliestrup Gaardtt Bliestrwpgaardt Bliistrwp Kyrcke 1451–1513; Blixstrupp 1457; Bliestrwp gaardtt, Bliiestrup Kyrcke 1491; Blistrop S. 1503; Bliistrup 1593; Blistrup 1547; Blidstrup 1769.
Torna valsčiaus Blenterup istoriniuose šaltiniuose rašėsi taip: Blentæ 1333, 1337; Blenterop 1490, 1491; Blentorp 1522; Blentrup 1548; Blennterup 1552; Blenterup 1569, 1573, 1587, 1590, 1605, Blenndterup 1606; Blentrup 1608, 1645; Blentarp 1675.
Išnagrinėjus Blinstrubų pavardės kilmę tiek etimologiškai (žr. skyrių Pavardės kilmė), tiek Danijos karalystės vietovardžius toponimiškai, tapo akivaizdu tai, kad Blinstrubų giminės motininė kilmė yra neabejotinai susijusi su Danijos Šiaurės Jutlandijos (Nørrejylland) regione esančiais senoviniais, vikingų laikus menančiais, Blenstrup kaimais ir turėtų būti kildinama būtent iš tenai.