Pužų dvaras

Apie šiek tiek nuošalėje nuo kelio Raseiniai – Nemakščiai buvusį Pužų dvarą informacijos nėra daug. Žinoma tik tiek, kad dvaras dažnai keitė savininkus ir ribas, skilo į kelias mažesnes teritorijas. Geriausiai dvaro istoriją, ko gero nupasakoja Raseinių žemės teismo 1781-1794 m. knygoje saugomas teismo 1786 m. sausio 21 dienos dekretas bajorų Budreckių civilinėje byloje su ID4 Baltramiejum Blinstrubu iš Tautvilo ir jo brolio ID1 Juozapo vaikais Andriumi, Ignotu, Tadu ir Antanu, tuometiniais Pužų Pabalčių dvaro valdytojais (LVIA 284-1-163).

Byloje pasakojama, kad didžiąją Pužų dvaro dalį, nuo seniausių laikų, valdė bajorai Uvainiai iš Ivoškos, o nedidelę dalį bajorai Legačinskiai. Dviems tų giminių atstovėms nutekėjus į Blinstrubų giminę (ir gavus dalį dvaro žemių kaip kraitį) atsirado pavadinimai Pužai-Uvainiškiai ir Pužai-Legotiškė.

Pužus-Uvainiškius pradžioj valdė Stanislovas Uvainis iš Ivoškos, juos gavęs iš tėvo Jokūbo. Stanislovas Uvainis 1585 m. liepos 3 dieną, dalį šio dvaro žemių, padovanojo sūnui Jonui. Po Stanislovo mirties visas Pužų-Uvainiškių dvaras, kartu su Žalpiais, atiteko sūnums Chrizostomui, Jonui ir Steponui Uvainiams, kurie visą šį turtą pasidalino lygiomis dalimis, apie ką liudija, aukščiau minėtame dekrete minimas, 1594 m. gegužės 20 d. žemių matavimo dokumentas. Vėliau Jonas Uvainis, paliko savo dvaro dalį sūnui Dovydui, kuris, šią, abiejose Balčios pusėse besidriekusį dvaro dalį, kartu su Petrašiškėm 1647 m. liepos 8 dieną perleido Jonui Pacerai ir jo žmonai Marijonai, Stanislovo dukrai, Uvainytei (galbūt tetai ar pusseserei). Paskui 1654 m. rugpjūčio 24 dienos ir 1655 m. sausio 16 dienos aktais šį dvarą Pacerai už 500 kapų grašių, pardavė ID540 Kazimierui Blinstrubui iš Tautvilo, Vaitiekaus sūnui ir jo žmonai Alškai Nargėlavičiūtei Blinstrubienei. Likusią Pužų-Uvainiškių dvaro dalį, vis dar priklausiusią Uvainių giminei, 1681 metų Balandžio 13 dieną karaliaus sekretorius Jonas Blinstrubas iš Tautvilo (ID2), Kazimiero sūnus, nusipirko už 600 zlotų iš Alškos Uvainienės ir jos sūnų Stepono ir Chrizostomo Uvainių. Tokiu būdu Pužai-Uvainiškiai tapo Blinstrubų nuosavybe. 

Pužų-Legotiškės dvaras atsirado 1621 m. birželio 11 dieną Grigaliui Legatui nusipirkus dalį žemės už 50 kapų grašių iš Stepono Simonavičiaus ir 1634 m. gruodžio 15 dieną Kristupui Legačinskiui, Andriaus sūnui, gavus dovanų iš Mykolo Ambrazevičiaus Pužų-Balniškių-Joniškių žemes.  1640 m. vasario 4 Grigalius Legatas padovanoja sūnui Jonui Pužų-Sėmeniškių žemes. 1699 m. balandžio 23 d. jau Pužais-Legotiške vadinamą dvaras atitenka Konstantinui ir Steponui Legačinskiam. O vėliau dvaras atitenka jų seseriai Kotrynai Legačinskaitei, kuri atsineša jį kaip kraitį, tekėdama už ID2 Jono Blinstrubo iš Tautvilo (tikėtina 1711-1712 m).

Tokiu būdu abu dvarai tapo vienu Pužų dvaru ir iki pat 1799 metų buvo viena iš pagrindinių Blinstrubų iš Tautvilo tėvonijų. Blinstrubų valdymo metu dvaras gavo ir antrą vardą Pabalčiai pagal šalia tekančios upės Balčios pavadinimą. Dvigubu pavadinimu, galbūt, buvo norima lygiuotis į kitos Blinstrubų šakos valdytą Viduklės-Paalsės dvarą, kuris savo antrą pavadinime taip pat panaudojo šalia tekančios upės vardą.