Seniausi Blinstrubai

Informacijos apie seniausius Blinstrubus nėra daug. Giminės pradininkais Lietuvoje laikomi „Gulbės“ herbo Simono Blinstrubo iš Tautvilo (S1) sūnūs Kasparas (S3) ir Petras (S2) Blinstrubai Alsiškiai. Kasparas Blinstrubas Alsiškis iš Tautvilo minimas kaip seniausias Alsos, arba Viduklės Paalsės dvaro Viduklės paviete, kuris vėliau pradėtas vadinti Blinstrubiškiais savininkas. Manoma, kad Kasparas dvarą įkūrė XVI amžiaus antroje pusėje. Vėliau dvarą paveldėjo Kasparo sūnus Adomas (S11), kuris dvarą valdė kartu su žmona Eufemija Merkelyte Stirneliene Blinstrubiene (S14).

Adomas Blinstrubas Alsiškis iš Tautvilo. 1621-22 m. Minsko kadencijos Žemaitijos tribunolo deputatas. Buvo vedęs Eufemiją Stirnelienę. Adomas susilaukė 4 sūnų – Jurgio (S15), Dovydo (S16), Samuelio Mozės (S16) ir Jono (S17) Blinstrubų Alsiškių iš Tautvilo. Visi jie gyveno ir tėvui Adomui mirus kartu valdė Blinstrubiškių dvarą. Užaugęs Samuelis Mozė pasirinko gyventi Aukštaitijoje. Jam vedus turtingą dvarininkę Oną Žaltytę Parčevskienę (S31) ir persikrausčius gyventi į Kulvą (Kulvos parapija), susiformavo vienintelė giminės Aukštaitijos atšaka. 1604.03.25 Adomas nupirko ir prijungė prie Alsios dvaro Sujainių žemes.

Jurgio Blinstrubo, LDK didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo IV Vazos sekretoriaus, parašas ant dekreto. 1638.03.23 (LVIA)

Jurgis Blinstrubas iš Tautvilo (S15), Naugarduko pataurininkas (czesnik), kartu su savo kitais broliais, buvo aktyvus kalvinistas. Dar būdamas jaunas jis 1615 m. įstojo į evangeliškąjį Marburgo, o 1621 m. Frankfurto univeristetus. Savo išsilavinimo dėka ir remiamas Žemaitijos bajorų jis tapo Lenkijos karaliaus ir LDK kunigaikščio Vladislovo Vazos sekretoriumi, o šiam mirus, į karaliaus sostą išrinkto Jono Kazimiero Vazos dvariškiu. Anot istoriko Adolfo Šapokos, Jurgis Blinstrubas, Švedų tvano metu, vienintelis turėjo švedų generolo Magnuso Gabrieliaus de la Gardžio išduotą dokumentą, draudžiantį Švedijos armijai plėšti jo dvarus ir žemes Lietuvoje (A. Šapoka „Kėdainių sutartis“, 1990 m.). Be to broliai Jurgis, Jonas, Dovydas ir Samuelis Mozė Blinstrubai buvo Kėdainių unijos signatarai. Jurgis buvo vedęs Kotryną Firlej-Konarskytę, su kuria susilaukė sūnų Jono (S20) ir Boguslavo Petro (S21) bei dukterų Potencijos (S59) ir Daratos (S60). 1631 m. buvo Vilniaus Evangelikų sinodo raštininkas, o 1640 m. direktorius.

Jonas Blinstrubas iš Tautvilo (S18 m. 1676), Žemaitijos medžioklininkas (lowczy), aktyvus kalvinistas, Lenkijos karaliaus ir LDK kunigaikščio Vladislovo Vazos bei karaliaus Jono Kazimiero Vazos sekretorius, Žemaičių Tribunolo deputatas 1640 ir 1655 m. Blinstrubiškių dvaro kalvinistų koplyčios fundatorius. Jonas Blinstrubas buvo vedęs tris kartus – Eleną Vainiotaitę (S28), Alšką Švykovskaitę Masalskienę (S25) ir Oną Margaritą Brinkovaskaitę (S66), bet sūnų nesusilaukė.  Su Elena Vainiotaite susilaukė 2 dukrų – Kristinos Blinstrubaitės (S29), vėliau Adachauskienės ir Marijonos Blinstrubaitės, vėliau Niemčevskienės (S30). Be dalies Blinstrubiškių dvaro Jonas iki 1660 m. valdė Milaičių (Karšuvos pav.), Kerbedžių (Šaukėnų pav.), Numaičių, Kaderų ir Kudaičių (Šiauduvos pav.) kaimus, kuriuos senatvėje 1660 m. padovanojo savo dukroms Kristinai Blinstrubaitei Adachauskienei ir Marijonai Blinstrubaitei Niemčevskienei. Taip pat Marijonai 1665 m. padovanojo Pamituvio kaimą (Veliuonos pav.) Jam priklausiusią Blinstrubiškių dvaro dalį prieš mirtį padovanojo brolio Jurgio sūnums Jonui (S20) ir Boguslavui Petrui (S21).

Jono Blinstrubo ir žmonos tarp 1655 ir 1660 m. sumokėtas armijos mokestis nuo Kerbedžių (Šaukėnų pav.), Kaderų ir Kudaičių (Šiauduvos pav.) kaimų (Акты относящиеся ко времени войны за Малороссию, (1654-1667).T. 34, 1909.)
Minimas 1660.06.09 karaliaus Jono Kazimiero leidimas savo sekretoriui Jonui Blinstrubui padovanoti Milaičių (Karšuvos pav.), Kerbedžių (Šaukėnų pav.), Numaičių, Kaderų ir Kudaičių (Šiauduvos pav.) kaimus, savo dukroms Kristinai Blinstrubaitei Adachauskienei ir Marijonai Blinstrubaitei Niemčevskienei. (Metryka Litewska. Ksiega wpisow nr. 131)

 Samuelis Mozė Blinstrubas iš Tautvilo (S17 m.1675). Užaugęs Samuelis Mozė pasirinko gyventi Aukštaitijoje. Jam vedus turtingą dvarininkę Oną Žaltytę Parčevskienę (S31) ir persikrausčius gyventi į Kulvą (Kulvos parapija), susiformavo vienintelė giminės Aukštaitijos atšaka. Samuelis Mozė viso turėjo tris žmonas – pirmoji žmona buvo Ona Žaltytė Blinstrubienė, antroji – Alška Vizgirdaitė Beinartienė Blinstrubienė (S32), trečioji – Kotryna Galmantaitė Blinstrubienė (S33). Su Alška Vizgirdaite Samuelis Mozė susilaukė dviejų sūnų – Konstantino (S34) ir Vladislovo (S35). Su Kotryna Galmantaite, Samuelis Mozė susilaukė 3 sūnų – vyriausiojo Karolio (S36), Samuelio (S37) ir Teodoro (S38) ir 3 dukrų vyriausios Halškos Blinstrubaitės Mitianovienės (S39), Eufemijos Blinstrubaitės Varlauskienės (S40) ir Joanos Blinstrubaitės Varlauskienės (S41) (Kotrynos Galmantaitės Blinstrubienės testamentas 1676.01.04, Lietuvos Nacionalinė Biblioteka).

Samuelis Mozė Blinstrubas išgarsėjo, kaip turtingų našlių favoritas. Vesdamas jas, jis susikrovė nemažą turtą. 1643 m. vedė Jono Parcevskio našlę Oną Žaltytę Parcevskienę (S31). Kaip kraitį Samuelis Mozė Blinstrubas gavo dalį Kulvos dvaro. Kitą dalį Kulvos dvaro (Jonavos r.) ir Dijokiškių kaimą Samuelis Mozė 1643 m. liepos 31 d. įsigijo iš Kulviečių giminės palikuonių Petro Jeronimo Radziejevskio (Radziejewski), jo žmonos Jadvygos Mislinskaitės-Kulvietės-Radziejevskienės bei sūnaus Vaitiekaus Kulviečio (Kulwinski) už 12000 lenkiškų auksinų.  Antroji žmona, Alška Vizgirdaitė Beinartienė, po vestuvių 1652 m., padovanojo Samueliui Mozei Panevičių dvarą (Kauno pav.), Pajuosčio dvarą (Upytės pav.) ir Pašiaušės dvarą Žemaitijoje.

Dovydas Blinstrubas iš Tautvilo iš tėvo Adomo paveldėjo Ugionių dvarą. Turėjo 2 sūnus – Steponą (vėliau užmuštą) ir Dovydą.