Seniausi Blinstrubai

Informacijos apie seniausius Blinstrubus nėra daug. Giminės pradininkais Lietuvoje laikomi „Gulbės“ herbo Simono Blinstrubo iš Tautvilo (S1) sūnūs Kasparas (S3) ir Petras (S2) Blinstrubai Alsiškiai. Jie minimi kaip seniausi Alsos, arba Viduklės Paalsės dvaro Viduklės paviete, kuris vėliau pradėtas vadinti Blinstrubiškiais savininkas. Manoma, kad dvaras įkurtas įkūrė XVI amžiaus antroje pusėje. Vėliau dvarą paveldėjo Kasparo sūnus Adomas (S11), kuris dvarą valdė kartu su žmona Eufemija Merkelyte Stirneliene Blinstrubiene (S14).

Petras Blinstrubas Alsiškis iš Tautvilo. Apie Simono sūnų Petrą (S2) informacijos, deja, labai mažai. 1584 m. Raseinių žemės teismo birželio 5 d. posėdyje minimas sprendimas pagal Stanislovo Michailovičiaus ir jo žmonos Joanos skundą dėl Petro Blinstrubo užpulto jiems priklausančio Kopėnų dvaro, prie Virvytės, Biržuvėnų sen. 1586 m. to pačio teismo sausio 8 d. posėdyje minima, kad Alsos dvaras priklauso Petrui Blinstrubui Alsiškiui. Tačiau panašu į tai, kad Petras gyveno kitame dvare vadintam Blinstrubais. Užuominą į tai duoda 1599 m. Raseinių žemės teismo knygoje minimas Petro sūnaus Sebastijono (S7) pardavimo aktas, kuriuo 1599 m birželio 1 dieną jis parduoda Vaitiekui Vizgirdai Blinstrubų dvarui priklausančius Petrikaičių ir Dainių kaimus Viduklės pav. Taip pat pusę Blinstrubų dvaro 1599 m. spalio 22 d. tame pačiame teisme savo žmonai Daratai Stanislalvičiūtei Blinstrubienei užstato Kristupas Blinstrubas iš Krikščiūnų, Mykolo sūnus (W6). Tai įdomus faktas, nes kaip žinome iki pat 1734-36 metų Blinstrubiškių dvaras buvo vadinamas Viduklės-Paalsės arba Alsos dvaru, tad kalba eina apie visai kitą dvarą. Gi Petro sūnus Simonas (S4) turėjo Pašaltuonio dvarą Viduklės pav., kurį 1600 m. gegužės 1 d. pardavė broliui Stanislovui (S6).

Kasparas Blinstrubas Alsiškis iš Tautvilo. Istoriniuose šaltiniuose žinios apie Kasparą Blinstrubą (S3) pradedamos rasti 1578 metais. Tų metų Raseinių žemės teismo knygoje minima, kad spalio 11 d. išnagrinėjus LDK Pajūrio tijūno Stanislovo Šemetos skundą dėl Kasparo Blinstrubo Alsiškio, Simono sūnaus reido į Papelkių kaimą Viduklės sen. buvo priimtas teismo sprendimas. Deja, sprendimo turinys nežinomas, nes knyga neišlikusi. Nurodoma, tik, kad 1578 m. sausio 12 d. posėdyje patvirtintas abiejų pusių taikos susitarimas. To pačio teismo 1581 m. spalio 9 d. posėdyje minimas našlės Beningos Matvejevos skundas apie tai, kad Kasparas Blinstrubas Alsiškis negrąžina jai pasaugoti duotų dokumentų. 1583 m. spalio 17 d. Raseinių žemės teismo posėdyje užregistruota 1583 m. spalio 5 d. sudaryta pardavimo sutartis pagal kurią Kasparas Blinstrubas Alsiškis parduoda Matui Sorokai Pašaltuonio dvarą bei Pilkiškių ir Kubliškių kaimus Viduklės sen.  Deja, tų metų knygos taip pat dingusios. Pagal pastarąjį įrašą sužinome, kad be Alsos dvaro Blinstrubai valdė ir Pašaltuonio dvarą.  Be to, iš įvairių kitų bajorų skundų apie užpuolimus ir pagal kitas bylas matome, kad tiek Petras, tiek jo brolis Kasparas buvo aršūs bajorai, nevengę konfliktų. Kasparas Blinstrubas greičiausiai mirė 1593-1594 metais, nes dingusioje 1595 m. Raseinių žemės teismo knygoje minimas 1594 m. spalio 4 d. Adomo Blinstrubo Alsiškio, Kasparo sūnaus, dovanojimo aktas, kuriuo jis dovanoja žmonai Eufemijai Merkelytei pusę Viduklės Alsos dvaro. Tai, greičiausiai reiškia, kad Adomas paveldėjo po tėvo mirties dalį  Alsos dvarą ir nusprendė pusę jo padovanoti žmonai. Iš kitos pusės 1595 m. dar buvo gyvas Adomo brolis Jurgis, tad neaišku ar jam atiteko kokia nors Alsos dvaro dalis po tėvo mirties ar ne. 1597 m. spalio 19 d. Raseinių žemės teismo knygoje vėl minima Adomo dovanojimo žmonai sutartis, kuria vėl dovanojama pusė Viduklės Alsos dvaro.

Adomas Blinstrubas Alsiškis iš Tautvilo. 1621-22 m. Minsko kadencijos Žemaitijos tribunolo deputatas. Buvo vedęs Eufemiją Stirnelienę. Adomas susilaukė 4 sūnų – Jurgio (S15), Dovydo (S16), Samuelio Mozės (S16) ir Jono (S17) Blinstrubų Alsiškių iš Tautvilo. Tėvui Adomui mirus sūnūs kartu valdė Blinstrubiškių dvarą. Manoma, kad XVII amžiaus pradžioje Adomas susidomėjo reformacija ir tapo kalvinistu. Matydamas, kad per reformacijos liniją galima pasiekti politinių aukštumų, savo sūnų Jurgį išleido mokytis į evangeliškuosius Marburgo ir Frankfurto universitetus. Kaip matome vėliau, ši investicija atsipirko. Adomas Blinstrubas, kartu su žmona Eufemija, pasižymėjo kaip geri verslininkai žemvaldžiai, intensyviai plėtę Blinstrubiškių dvaro žemes. Dingusioje 1596 m. Raseinių žemės teismo knygoje minima 1595 m. gruodžio 20 d. sudaryta pardavimo sutartis, kuria Jonas Rimkevičius, Vaitiekaus sūnus, parduoda Adomui Nargėlaičių dvarą prie Ugionių, Ariogalos sen. Dvarą Adomas pardavė 1597.05.01. 1598 m. sausio 15 d. Raseinių žemės teisme užregistruota Stanislovo ir Mykolo Grigaravičių pusės Ugionių dvaro pardavimo Eufemijai Merkelytei Blinstrubienei sutartis. Dingusioje 1599 m. Raseinių žemės teismo knygoje minima 1598 m. lapkričio 11 dienos sutartis, pagal kurią Adomas Blinstrubas perka iš Baltramiejaus Matijošaičio Pašilių dvarą prie Alsos upės, Viduklės pav. Toje pačioje knygoje minimos ir sekančios pardavimo sutartys: 1599 m. sausio 1 dienos sutartis pagal kurią Sebastijonas Vaitkevičius parduoda Adomui Blinstrubui Gluosnupių kaimą Viduklės pav. , 1599 m. vasario 4 dienos sutartis pagal kurią Kotryna Mostvilienė su sūnumi Adomu Mostvilu parduoda Adomui Blinstrubui Tarpupio dvarą prie Rugienojų upelio tame pačiame paviete ir 1598 m. sausio 20 dienos sutartis pagal kurią Vaitiekus Naruševičius parduoda Adomui Blinstrubui Mažųjų Paliekių dvarą, prie Žalupio ir Gardupio upelių Viduklės pav. 1604 m. kovo 25 d. Adomas Blinstrubas nupirko Sujainius. 

Jurgis Blinstrubas Alsiškis iš Tautvilo. Apie Jurgį Blinstrubą (S12, m. 1598) žinome, kad jis buvo karininkas Lenkijos karaliaus rotmistro Jano Patockio pulke ir greičiausiai turėjo nuosavą 300 kazokų būrį.  1588 m. birželio 28 d. Raseinių žemės teismo knygoje minima jo 1582 m. mūšyje prie Pskovo į nelaisvę paimta rusaitė Dorota, kurią parsigabenęs į Žemaitiją padovanojo savo seseriai Onai Blinstrubaitei. Dingusioje 1599 m. Raseinių žemės teismo knygoje minimas 1598 m.  kovo 8 d. Jurgio testamentas, kuriuo Viduklės dvarą jis palieka savo žmonai ir vaikams.

1631.06 Jurgio Blinstrubo parašas ant 1631 m. Vilniaus evangelikų sinodo protokolo
1631.06 Jurgio Blinstrubo parašas ant 1631 m. Vilniaus evangelikų sinodo protokolo

Jurgis Blinstrubas iš Tautvilo (S15), Adomo sūnus, Naugarduko pataurininkas (czesnik), kartu su savo kitais broliais, buvo aktyvus kalvinistas. Dar būdamas jaunas jis 1615 m. įstojo į evangeliškąjį Marburgo, o 1621 m. Frankfurto universitetus. Grįžęs į Lietuvą aktyviai įsijungė i kalvinistų bažnyčios veiklą, į ją taip pat įtraukė savo brolį Joną, bei bandė įtraukti ir tėvą Adomą. 1631 m. buvo Vilniaus evangelikų sinodo raštininkas, 1636 m. to pačio sinodo buvo paskirtas bažnyčios Žemaitijos vizitatoriumi ir Raseinių zbaro globėju, o 1640 m. direktoriumi. Savo išsilavinimo dėka ir remiamas Žemaitijos bajorų jis tapo Lenkijos karaliaus ir LDK kunigaikščio Vladislovo Vazos sekretoriumi, o šiam mirus, į karaliaus sostą išrinkto Jono Kazimiero Vazos dvariškiu.

Anot istoriko Adolfo Šapokos, Jurgis Blinstrubas, Švedų tvano metu, vienintelis turėjo švedų generolo Magnuso Gabrieliaus de la Gardžio išduotą dokumentą, draudžiantį Švedijos armijai plėšti jo dvarus ir žemes Lietuvoje (A. Šapoka „Kėdainių sutartis“, 1990 m.). Be to broliai Jurgis, Jonas, Dovydas ir Samuelis Mozė Blinstrubai buvo Kėdainių unijos signatarai. Jurgis buvo vedęs Kotryną Firlej-Konarskytę, su kuria susilaukė sūnų Jono (S20) ir Boguslavo Petro (S21) bei dukterų Potencijos (S59) ir Daratos (S60).

Jurgio Blinstrubo, LDK didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo IV Vazos sekretoriaus, parašas ant dekreto. 1638.03.23 (LVIA)

Jonas Blinstrubas iš Tautvilo (S18 m. 1676), Žemaitijos medžioklininkas (lowczy), aktyvus kalvinistas, Lenkijos karaliaus ir LDK kunigaikščio Vladislovo Vazos bei karaliaus Jono Kazimiero Vazos sekretorius, Žemaičių Tribunolo deputatas 1640 ir 1655 m. Blinstrubiškių dvaro kalvinistų koplyčios fundatorius. Jonas Blinstrubas buvo vedęs tris kartus – Eleną Vainiotaitę (S28), Alšką Švykovskaitę Masalskienę (S25) ir Oną Margaritą Brinkovaskaitę (S66), bet sūnų nesusilaukė.  Su Elena Vainiotaite susilaukė 2 dukrų – Kristinos Blinstrubaitės (S29), vėliau Adachauskienės ir Marijonos Blinstrubaitės, vėliau Niemčevskienės (S30). Be dalies Blinstrubiškių dvaro Jonas iki 1660 m. valdė Milaičių (Karšuvos pav.), Kerbedžių (Šaukėnų pav.), Numaičių, Kaderų ir Kudaičių (Šiauduvos pav.) kaimus, kuriuos senatvėje 1660 m. padovanojo savo dukroms Kristinai Blinstrubaitei Adachauskienei ir Marijonai Blinstrubaitei Niemčevskienei. Taip pat Marijonai 1665 m. padovanojo Pamituvio kaimą (Veliuonos pav.) Jam priklausiusią Blinstrubiškių dvaro dalį prieš mirtį padovanojo brolio Jurgio sūnums Jonui (S20) ir Boguslavui Petrui (S21).

Jono Blinstrubo ir žmonos tarp 1655 ir 1660 m. sumokėtas armijos mokestis nuo Kerbedžių (Šaukėnų pav.), Kaderų ir Kudaičių (Šiauduvos pav.) kaimų (Акты относящиеся ко времени войны за Малороссию, (1654-1667).T. 34, 1909.)
Minimas 1660.06.09 karaliaus Jono Kazimiero leidimas savo sekretoriui Jonui Blinstrubui padovanoti Milaičių (Karšuvos pav.), Kerbedžių (Šaukėnų pav.), Numaičių, Kaderų ir Kudaičių (Šiauduvos pav.) kaimus, savo dukroms Kristinai Blinstrubaitei Adachauskienei ir Marijonai Blinstrubaitei Niemčevskienei. (Metryka Litewska. Ksiega wpisow nr. 131)

 Samuelis Mozė Blinstrubas iš Tautvilo (S17 m.1675). Užaugęs Samuelis Mozė pasirinko gyventi Aukštaitijoje. Jam vedus turtingą dvarininkę Oną Žaltytę Parčevskienę (S31) ir persikrausčius gyventi į Kulvą (Kulvos parapija), susiformavo vienintelė giminės Aukštaitijos atšaka. Samuelis Mozė viso turėjo tris žmonas – pirmoji žmona buvo Ona Žaltytė Blinstrubienė, antroji – Alška Vizgirdaitė Beinartienė Blinstrubienė (S32), trečioji – Kotryna Galmantaitė Blinstrubienė (S33). Su Alška Vizgirdaite Samuelis Mozė susilaukė dviejų sūnų – Konstantino (S34) ir Vladislovo (S35). Su Kotryna Galmantaite, Samuelis Mozė susilaukė 3 sūnų – vyriausiojo Karolio (S36), Samuelio (S37) ir Teodoro (S38) ir 3 dukrų vyriausios Halškos Blinstrubaitės Mitianovienės (S39), Eufemijos Blinstrubaitės Varlauskienės (S40) ir Joanos Blinstrubaitės Varlauskienės (S41) (Kotrynos Galmantaitės Blinstrubienės testamentas 1676.01.04, Lietuvos Nacionalinė Biblioteka).

Samuelis Mozė Blinstrubas išgarsėjo, kaip turtingų našlių favoritas. Vesdamas jas, jis susikrovė nemažą turtą. 1643 m. vedė Jono Parcevskio našlę Oną Žaltytę Parcevskienę (S31). Kaip kraitį Samuelis Mozė Blinstrubas gavo dalį Kulvos dvaro. Kitą dalį Kulvos dvaro (Jonavos r.) ir Dijokiškių kaimą Samuelis Mozė 1643 m. liepos 31 d. įsigijo iš Kulviečių giminės palikuonių Petro Jeronimo Radziejevskio (Radziejewski), jo žmonos Jadvygos Mislinskaitės-Kulvietės-Radziejevskienės bei sūnaus Vaitiekaus Kulviečio (Kulwinski) už 12000 lenkiškų auksinų.  Antroji žmona, Alška Vizgirdaitė Beinartienė, po vestuvių 1652 m., padovanojo Samueliui Mozei Panevičių dvarą (Kauno pav.), Pajuosčio dvarą (Upytės pav.) ir Pašiaušės dvarą Žemaitijoje.

Dovydas Blinstrubas iš Tautvilo iš tėvo Adomo paveldėjo Ugionių dvarą.  Buvo užmuštas. Turėjo 2 sūnus – Steponą  ir Dovydą.