Seniausi Blinstrubai

Giminės pradininkais Lietuvoje laikomi „Gulbės“ herbo kilmingojo bajoro Simono Blinstrubo iš Tautvilo (ID842) sūnūs Kasparas (ID843) ir Petras (ID841) Blinstrubai Alsiškiai iš Tautvilo. Jie minimi kaip seniausi Viduklės pavieto Alsos arba Viduklės Paalsės dvaro, kuris vėliau pradėtas vadinti Blinstrubiškiais ir Pašaltuonio-Kulvertiškių dvaro, savininkai. Pašaltuonio dvaras, (tiksliau dvaro žemės) minimas jau 1558 m., tų metų Batakių seniūnijos inventoriuje. Alsos, arba Viduklės Paalsės dvaras, manoma, įkurtas arba įsigytas taip pat XVI amžiaus viduryje. Vėliau dvarą paveldėjo Kasparo sūnus Adomas (ID853) bei jo palikuonys. Pašaltuonio-Kulvertiškių dvaras atiteko Kasparo brolio (ID841) Petro Blinstrubo Alsiškio sūnums ir anūkams.

Ar Simonas Blinstrubas gyveno Žemaitijoje, sunku vienareikšmiškai patvirtinti, bet tikimybė didelė, nes abu tėvoninius dvarus dalimis valdė abu Simono sūnūs – Kasparas ir Petras Blinstrubai Alsiškiai. Šitas faktas duoda užuominą, kad broliai galėjo paveldėti šį turtą mirus tėvui. 1558 m. Batakių seniūnijos inventoriuje (D459) pirmą kartą paminėtas Pašaltuonio-Kulvertiškių žemių savininkas, karališkasis bajoras Blinstrupas. Tai seniausias žinomas Blinstrubų ir kilmingojo giminės luomo statuso paminėjimo faktas. Yra tikimybė, kad minimas Blinstrubas ir yra Simonas. Tačiau gali būti vienas iš jo sūnų  – Petras arba Kasparas.

Petras Blinstrubas Alsiškis iš Tautvilo (ID841 Blinstrub Olsowski). Apie Simono sūnų Petrą informacijos, deja, labai mažai. Kartu su broliu Kasparu, buvo vienas iš Blinstrubų giminės Lietuvoje pradininkų. 1584 m. Raseinių žemės teismo birželio 5 d. posėdyje minimas sprendimas pagal Stanislovo Michailovičiaus ir jo žmonos Joanos skundą dėl Petro Blinstrubo užpulto jiems priklausančio Kapėnų dvaro, prie Virvytės, Biržuvėnų paviete. 1586 m. to pačio teismo sausio 8 d. posėdyje minima, kad Alsos dvaras priklauso Petrui Blinstrubui Alsiškiui. Tačiau panašu į tai, kad gyvenimo pabaigoje Petras gyveno kitame dvare – Viduklės pavieto Pašaltuonio-Kulvertiškių dvare. Be to, Petras valdė dalį žemių aplink Viduklės Alsos dvarą, teritorijoje, kuri XVI a. gale buvo vadinama tiesiog Blinstrubais. Užuominą į tai duoda 1599 m. Raseinių žemės teismo knygoje minimas Petro sūnaus Sebastijono (ID847) pardavimo aktas, kuriuo 1599 m birželio 1 dieną jis parduoda Vaitiekui Vizgirdai Blinstrubuose priklausančius Petrikaičių ir Dainių kaimus Viduklės pav. Taip pat pusę Blinstrubų žemių 1599 m. spalio 22 d. tame pačiame teisme savo žmonai Daratai Stanislavičiūtei Blinstrubienei užstato Kristupas Blinstrubas iš Krikščiūnų, Mykolo sūnus (W6). Tai įdomus faktas, nes kaip žinome iki pat 1734-36 metų Blinstrubiškių dvaras buvo vadinamas Viduklės-Paalsės arba Alsos dvaru, tad dokumentuose kalba eina apie visai kitą turtą. Panašu į tai, kad Petras mirė 1584-1585 metais, prieš tai palikdamas Pašaltuonio-Kulvertiškių dvarą savo sūnums sūnums ID848 Laurynui, ID847 Sebastijonui, ID839 Stanislovui, ID845 Simonui ir ID846 Baltramiejui. Dokumentuose taip pat randama, kad 1585.09.06 broliai ID848 Sebastijonas ir ID847 Laurynas Tautvilavičiai, o 1600.05.01 brolis Simonas (ID845) pardavė savo dalis Pašaltuonio-Kulvertiškių dvare broliui Stanislovui (ID839).

Kasparas Blinstrubas Alsiškis iš Tautvilo (ID843 Blinstrub Olsowski) – Viduklės pavieto tijūnas (1575-1576), Biržų dvaro arba Biržuvėnų pavieto urėdininkas (1569-1570 врядникъ Бирженянъский). Kartu su broliu Petru, vienas iš Blinstrubų giminės Lietuvoje pradininkų. Turėjo dvi žmonas – Bogdaną, Mykolo dukterį ir Gertrūdą Šimkevičiūtę. Pirmoji žmona Bogdana greičiausiai buvo lenkų arba gudų kilmės. Tai duoda prielaidą, kad Kasparas į Žemaitiją galėjo atsikraustyti jau vedęs. Su pirmąja žmona susilaukė sūnų Adomo (ID853) ir Jurgio (ID854) bei dukros Onos (ID855), vėliau tapusios Radavičiene. Su antrąja žmona Gertrūda susilaukė 4 sūnų – Jono (ID918), Petro (ID919), Kristupo (ID920) ir Mykolo (ID921). Mirė 1607 metais. Istoriniuose šaltiniuose Kasparas Blinstrubas pirmą kartą paminimas 1569 metais – 1586 m. Raseinių teismo byloje dėl negrąžintos skolos (D162) aprašomas 1569 m. žemės užstatymo aktas, kuriame Kasparas Blinstrubas Alsiškis, Simono sūnus, užstatė Steponui Rukavičiui maksimaliai iki 3 metų, Viduklės paviete Pašaltuonyje esančią Pilkiškių žemę šalia Šaltuonos upės. 1578 metų Raseinių žemės teismo knygoje minima, kad spalio 11 d. išnagrinėjus LDK Pajūrio tijūno Stanislovo Šemetos skundą dėl Kasparo Blinstrubo Alsiškio, Simono sūnaus reido į Papelkių kaimą Viduklės sen. buvo priimtas teismo sprendimas. Deja, sprendimo turinys nežinomas, nes knyga neišlikusi. Nurodoma, tik, kad 1578 m. sausio 12 d. posėdyje patvirtintas abiejų pusių taikos susitarimas. To pačio teismo 1581 m. spalio 9 d. posėdyje minimas našlės Beningos Matvejevos skundas apie tai, kad Kasparas Blinstrubas Alsiškis negrąžina jai pasaugoti duotų dokumentų. 1583 m. spalio 17 d. Raseinių žemės teismo posėdyje užregistruota 1583 m. spalio 5 d. sudaryta pardavimo sutartis pagal kurią Kasparas Blinstrubas Alsiškis parduoda Matui Sorokai Pašaltuonio dvarą bei Pilkiškių ir Kubliškių kaimus Viduklės paviete.  Deja, tų metų knygos taip pat dingusios. Be to, iš įvairių kitų bajorų skundų apie užpuolimus ir pagal kitas bylas matome, kad tiek Petras, tiek jo brolis Kasparas buvo aršūs bajorai, nevengę konfliktų.

Adomas Blinstrubas iš Tautvilo (ID853) – 1621-22 m. Minsko kadencijos Žemaitijos tribunolo deputatas. Buvo vedęs Eufemiją Stirnelytę. Adomas susilaukė 4 sūnų – Jurgio (ID857), Dovydo (ID858), Samuelio Mozės (ID859) ir Jono (ID860) Blinstrubų Alsiškių iš Tautvilo bei kelias dukteris. Visi sūnūs buvo mokyti, turėjo įtaką Žemaitijos ir LDK politiniam gyvenimui, pasirašė Kėdainių uniją bei 1644 m. Karaliaus Vladislovo IV Vazos privilegiją Žemaitijai ir jos bajorams. Tėvui Adomui mirus sūnūs kartu valdė Blinstrubiškių dvarą. Manoma, kad XVII amžiaus pradžioje Adomas susidomėjo reformacija ir tapo kalvinistu. Matydamas, kad per reformacijos liniją galima pasiekti politinių aukštumų, savo sūnų Jurgį, finansuojant Biržų kunigaikščiui Kristupui Radvilai jaunesniąjam 1615 m. išleido mokytis į evangeliškuosius Marburgo ir  1621 m. Frankfurto prie Oderio universitetus. Kaip matome vėliau, ši investicija atsipirko. Adomas Blinstrubas, kartu su žmona Eufemija, taip pat pasižymėjo kaip geri verslininkai žemvaldžiai, intensyviai plėtę Blinstrubiškių dvaro žemes.

Adomo Blinstrubo parašas ant 1615 m. liepos 10 dienos įgaliojimo dukrai Eufrozinai. Šiam momentui seniausias Blinstrubų parašas

Dingusioje 1596 m. Raseinių žemės teismo knygoje minima 1595 m. gruodžio 20 d. sudaryta pardavimo sutartis, kuria Jonas Rimkevičius, Vaitiekaus sūnus, parduoda Adomui Nargėlaičių dvarą prie Ugionių, Ariogalos sen. Dvarą Adomas pardavė 1597.05.01. 1598 m. sausio 15 d. Raseinių žemės teisme užregistruota Stanislovo ir Mykolo Grigaravičių pusės Ugionių dvaro pardavimo Eufemijai Stirnelytei Blinstrubienei sutartis. Dingusioje 1599 m. Raseinių žemės teismo knygoje minima 1598 m. lapkričio 11 dienos sutartis, pagal kurią Adomas Blinstrubas perka iš Baltramiejaus Matijošaičio Pašilių dvarą prie Alsos upės, Viduklės pav. Toje pačioje knygoje minimos ir sekančios pardavimo sutartys: 1599 m. sausio 1 dienos sutartis pagal kurią Sebastijonas Vaitkevičius parduoda Adomui Blinstrubui Gluosnupių kaimą Viduklės pav. , 1599 m. vasario 4 dienos sutartis pagal kurią Kotryna Mostvilienė su sūnumi Adomu Mostvilu parduoda Adomui Blinstrubui Tarpupio dvarą prie Rugienojų upelio tame pačiame paviete ir 1598 m. sausio 20 dienos sutartis pagal kurią Vaitiekus Naruševičius parduoda Adomui Blinstrubui Mažųjų Paliekių dvarą, prie Žalupio ir Gardupio upelių Viduklės pav. 1604 m. kovo 25 d. Adomas Blinstrubas nupirko Sujainius, kuriuos 1630 m. gegužės 28 d. padovanojo sūnui Jurgiui, o 1631 m. rugpjūčio 27 d. Viduklės Paalsės dvarą padovanjojo kitam sūnui Jonui.;

Jurgis Blinstrubas Alsiškis iš Tautvilo, Kasparo sūnus. Apie Jurgį Blinstrubą (ID854, m. 1598) žinome, kad jis buvo karininkas Lenkijos karaliaus rotmistro Jano Patockio pulke ir greičiausiai turėjo nuosavą 300 kazokų būrį. Dalyvavo daug ATR karinių misijų. 1588 m. birželio 28 d. Raseinių žemės teismo knygoje minima jo 1582 m. mūšyje prie Pskovo į nelaisvę paimta rusaitė Dorota, kurią parsigabenęs į Žemaitiją padovanojo savo seseriai Onai Blinstrubaitei. Dingusioje 1599 m. Raseinių žemės teismo knygoje minimas 1598 m.  kovo 8 d. Jurgio testamentas, kuriuo Viduklės dvarą (tiksliau jam priklausančią dvaro dalį) jis palieka savo žmonai Agnei Volskytei Blinstrubienei ir sūnui Steponui (ID925) bei dukrai Elenai Blinstrubaitei Kurovskai (ID1080). Kaip paaiškėjo vėliau, dvaro dalį paliko su didele skola.

Jurgis Blinstrubas iš Tautvilo (ID857), Adomo sūnus, Naugarduko pataurininkas (czesnik), kartu su savo kitais broliais, buvo aktyvus kalvinistas. Dar būdamas jaunas, finansuojant  įtakingam globėjui, Biržų kunigaikščiui Kristupui Radvilai jaunesniąjam, Jurgis 1615 m. įstojo į evangeliškąjį Marburgo, o 1621 m. Frankfurto prie Oderio universitetus. Yra išlikę jaunojo Jurgio laiškai savo kilmingąjam globėjui D518

1631.06 Jurgio Blinstrubo parašas ant 1631 m. Vilniaus evangelikų sinodo protokolo
1631.06 Jurgio Blinstrubo parašas ant 1631 m. Vilniaus evangelikų sinodo protokolo

Grįžęs į Lietuvą aktyviai įsijungė i Lietuvso kalvinistų bažnyčios veiklą, į ją taip pat įtraukė savo brolį Joną, bei bandė įtraukti ir tėvą Adomą. 1631 m. buvo Vilniaus evangelikų sinodo raštininkas, 1636 m. to pačio sinodo buvo paskirtas bažnyčios Žemaitijos vizitatoriumi ir Raseinių zbaro globėju, o 1640 m. direktoriumi. Savo išsilavinimo dėka ir remiamas Kristupo Radvilos jaunesniojo, jis tapo Lenkijos karaliaus ir LDK kunigaikščio Vladislovo Vazos sekretoriumi, o šiam mirus, į karaliaus sostą išrinkto Jono Kazimiero Vazos dvariškiu.

Anot istoriko Adolfo Šapokos, Jurgis Blinstrubas, Švedų tvano metu, vienintelis turėjo švedų generolo Magnuso Gabrieliaus de la Gardžio išduotą dokumentą, draudžiantį Švedijos armijai plėšti jo dvarus ir žemes Lietuvoje (A. Šapoka „Kėdainių sutartis“, 1990 m.). Be to broliai Jurgis, Jonas, Dovydas ir Samuelis Mozė Blinstrubai buvo Kėdainių unijos signatarai. Jurgis buvo vedęs Kotryną Firlej-Konarskytę, su kuria susilaukė sūnų Jono ID862) ir Boguslavo Petro (ID863) bei dukterų Potencijos (ID902) ir Daratos (ID903). 1630 m. gegužės 28 d iš tėvo Adomo gavo Sujainių palivarką. Iki mirties buvo 1657 m. Livonijos karo metu žuvusio brolio Dovydo vaikų ir jų Ugionių dvaro globėjas.

Jurgio Blinstrubo, LDK didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo IV Vazos sekretoriaus, parašas ant dekreto. 1638.03.23 (LVIA)

Jonas Blinstrubas iš Tautvilo (ID860 m. 1676), Žemaitijos medžioklininkas (lowczy), aktyvus kalvinistas, Lenkijos karalių ir LDK kunigaikščių Vladislovo IV Vazos bei Jono Kazimiero Vazos sekretorius. Lenkijos ir Švedijos karaliaus Zigmunto III Vazos sekretorius ir rotmistras. Žemaičių Tribunolo deputatas 1640 ir 1655 m. Blinstrubiškių dvaro kalvinistų koplyčios fundatorius. Jonas Blinstrubas buvo vedęs tris kartus – Eleną Vainiotaitę (ID871, 1631 m.), Alšką Švykovskaitę Masalskienę (ID868) ir Oną Margaritą Brinkovskaitę (ID909), bet sūnų nesusilaukė.  Su Elena Vainiotaite susilaukė 2 dukrų – Kristinos Blinstrubaitės (ID872), vėliau Adakauskienės ir Marijonos Blinstrubaitės, vėliau Niemčevskienės (ID873). o 1631 m. rugpjūčio 27 d. iš tėvo Adomo gavo Viduklės-Paalsės (Blinstrubiškių) dvarą. Be dalies Blinstrubiškių dvaro Jonas iki 1660 m. valdė Novaičių (Karšuvos tij.), Kerbedžių (Šaukėnų pav.), Kaderų ir Kudaičių (Šiauduvos tij.) kaimus, kuriuos senatvėje 1660 m. padovanojo savo dukroms Kristinai Blinstrubaitei Adakauskienei ir Marijonai Blinstrubaitei Niemčevskienei. Taip pat Marijonai 1665 m. padovanojo Pamituvio kaimą (Veliuonos pav.) Jam priklausiusį Blinstrubiškių dvarą su didelėmis skolomis prieš mirtį padovanojo brolio Jurgio sūnums Jonui (ID862) ir Boguslavui Petrui (ID863).

Jono Blinstrubo ir žmonos tarp 1655 ir 1660 m. sumokėtas armijos mokestis nuo Kerbedžių (Šaukėnų pav.), Kaderų ir Kudaičių (Šiauduvos tij.) ir Novaičių (Karšuvos tij) kaimų (Акты относящиеся ко времени войны за Малороссию, (1654-1667).T. 34, 1909.)

 Samuelis Mozė Blinstrubas iš Tautvilo (ID859 m.1675). Užaugęs Samuelis Mozė pasirinko gyventi Aukštaitijoje. Jam vedus turtingą dvarininkę Oną Žaltytę Parčevskienę (ID874) ir persikrausčius gyventi į Kulvą (Kulvos parapija), pusantram šimtui metų susiformavo vienintelė giminės Aukštaitijos atšaka. Samuelis Mozė viso turėjo tris žmonas – pirmoji žmona buvo Ona Žaltytė Blinstrubienė, antroji – Alška Vizgirdaitė Beinartienė Blinstrubienė (ID875), trečioji – Kotryna Galmantaitė Blinstrubienė (ID876). Su Alška Vizgirdaite Samuelis Mozė susilaukė dviejų sūnų – Konstantino (ID877) ir Vladislovo (ID878). Su Kotryna Galmantaite, Samuelis Mozė susilaukė 3 sūnų – vyriausiojo Karolio (ID879), Samuelio (ID880) ir Teodoro (ID881) ir 3 dukrų vyriausios Halškos Blinstrubaitės Mitianovienės (ID882), Eufemijos Blinstrubaitės Varlauskienės (ID883) ir Joanos Blinstrubaitės Varlauskienės (ID884) (Kotrynos Galmantaitės Blinstrubienės testamentas 1676.01.04, Lietuvos Nacionalinė Biblioteka).

Samuelis Mozė Blinstrubas išgarsėjo, kaip turtingų našlių favoritas. Vesdamas jas, jis susikrovė nemažą turtą. 1643 m. vedė Jono Parcevskio našlę Oną Žaltytę Parcevskienę (ID874). Kaip kraitį Samuelis Mozė Blinstrubas gavo dalį Kulvos dvaro. Kitą dalį Kulvos dvaro (Jonavos r.) ir Dijokiškių kaimą Samuelis Mozė 1643 m. liepos 31 d. įsigijo iš Kulviečių giminės palikuonių Petro Jeronimo Radziejevskio (Radziejewski), jo žmonos Jadvygos Mislinskaitės-Kulvietės-Radziejevskienės bei sūnaus Vaitiekaus Kulviečio (Kulwinski) už 12000 lenkiškų auksinų.  Antroji žmona, Alška Vizgirdaitė Beinartienė, po vestuvių 1652 m., padovanojo Samueliui Mozei Panevičių dvarą (Kauno pav.), Pajuosčio dvarą (Upytės pav.) ir Pašiaušės dvarą Žemaitijoje.

Dovydas Blinstrubas iš Tautvilo iš tėvo Adomo paveldėjo Ugionių dvarą.  Buvo užmuštas švedų 1657 metais, Livonijos karo metu. Turėjo 2 sūnus – Steponą  ir Dovydą.

Vladislovas Blinstrubas iš Tautvilo ID878) – gimė Kulvos dvare. Samuelio Mozės Blinstrubo (ID857) ir Alškos Vizgirdaitės Bernotienės sūnus. Kažkurio iš Lenkijos karalių ir LDK didžiųjų kunigaikščių sekretorius. Buvo vedęs Jadvygą Kybartaitę.

Konstantinas Blinstrubas iš Tautvilo (ID877) – gimė Kulvos dvare. Samuelio Mozės Blinstrubo (ID857) ir Alškos Vizgirdaitės Bernotienės sūnus. Rečycos pataurininkis. Su žmona Kotryna Valatkevičiūte, susilaukė dviejų vaikų – Samuelio Stepono (ID1021 m.1692) ir Elenos. Iš tėvo gavo Ariogalos paviete esantį Čėkuvos dvarą.

Boguslavas Petras Blinstrubas iš Tautvilo – Starodubo stalininkas, kartu su broliu Jonu, iš dėdės, karališkojo sekretoriaus Jono Blinstrubo (ID860) paveldėjo Viduklės-Alsos dvarą, kurį valdė iki pat savo mirties 1698 m. spalio ar lapkričio mėnesį. Iš tėvo Jurgio (ID857) gavo Sujainių palivarką. Su žmona Elena Uvainyte Bilevičiene susilaukė dviejų sūnų – Jurgio Merkelio ir Jono. Ją vesdamas iš Uvainių giminės gavo ir stalininko titulą.