Giminės aprašymai herbynuose

Lenkijos karalystėje XVII-XX amžiuose buvo leidžiami kilmingųjų giminių herbynai, kuriuose buvo aprašomos įvairios Lenkijos ir Lietuvos didikų giminės ir jų herbai. Daugumoje jų yra aprašyti ir Blinstrubai.

Pirmasis herbynas, kuriame aprašyti Blinstrubai yra 1658 metais išleistas Lietuvos istoriko, jėzuito Alberto Vijūko Kojelavičiaus (1609-1677) „Herbarz Szlachty Wielkiego Ksiestwa Litewskiego“ (Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės diduomenės herbynas). Jis aprašo Blinstrubų giminę taip:

Blinstrubai. Blinstrubai kildinami iš Tautvilo,  klesti Žemaitijos kunigaikštystėje ir Kauno paviete.  Žmonės turtingi. Naudoja „Gulbės“ herbą.
     Jonas Blinstrubas iš Tautvilų, (Lenkijos Karaliaus) Jono Kazimiero dvariškis.
    Adomas Blinstrubas {gimęs?} apie 1621 m. Žemaitijoje.
    Dovydas Blinstrubas.

 

Antrasis herbynas, kuriame aprašyti Blinstrubai – lenkų heraldisto, jėzuito Kasparo Nieseckio (1682-1744) „Lenkijos karalystės herbynas“. Jis buvo išleistas 1728 m., papildytas 1839 m. Deja, jame yra akivaizdžių klaidų.

Vertimas iš lenkų k.: Blinstrubai. Apie juos Paprockis ir Okolskis nerašė. 1617m. Ostšešuvo (Ostrzeszow, Lenkija) miesto knygose yra nuoroda į šią giminę ir Lukas Paprockis apie juos mini. Jurgis Blinstrubas iš Tautvilų, (Lenkijos) Karaliaus sekretorius.
Jonas Blinstrubas iš Tautvilų, (Lenkijos Karaliaus) Jono Kazimiero dvariškis.
Dovydas ir Mozė Blinstrubai pasirašė už Karaliaus Jono Kazimiero išrinkimą.

Papildyto leidimo (1839 m.) vertimas iš lenkų k.: „Blinstrubai, herbas Gulbė; Kojelavičius jiems tokį herbą priskiria. Klesti Žemaitijos kunigaikštystėje ir Kauno paviete kur atsikraustė iš Lenkijos (?). 1617 m. Ostšešuvo (Ostrzeszow, Lenkija) miesto knygose yra nuoroda į šią giminę ir Lukas Paprockis apie juos mini.
Jurgis Blinstrubas iš Tautvilų, (Lenkijos) Karaliaus Jono Kazimiero sekretorius.
Jonas Blinstrubas iš Tautvilų, (Lenkijos Karaliaus) Jono Kazimiero dvariškis (kitais duomenimis sekretorius).
Dovydas ir Mozė Blinstrubai pasirašė už Karaliaus Jono Kazimiero išrinkimą.
Teodoras Blinstrubas Upytės vaiskis, 1700 m. hibernos (armijos peržiemojimo mokestis) administratorius. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės vaivadijų, žemių ir pavietų susirinkime Valkininkuose pasirašė kartu su Jonu iš Kauno.
Juozapas Blinstrubas, 1763 m. Vilniuje, kartu su kitais Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės gyventojais pasirašė manifestą, įteisinantį tribunolą.
Samuelis Blinstrupas  (klaidinga pavardė),  kurio sūnus lygtais Kazimieras  (klaida – 1753 m. Žeimių bažnyčios krikšto knygoje rašoma, kad Karolis) su Ieva Domeikaite (Blinstrubiene) paliko dukrą Eufemiją Mejerienę, Lietuvos kariuomenės pulkininko žmoną ir sūnų Antaną, Kauno arklininką, kuris 1793 m. buvo pasiuntinys į Gardino seimą nuo Kauno pavieto ir to pačio pavieto Prekybos Konfederacijos maršalka.“

Ko gero išsamiausias, bet šiek tiek užkoduotas senųjų Blinstrubų aprašymas randamas 1827-1840 m. rašytame, bet taip ir neišleistame Jan Piotr Dworzecki-Bohdanowicz herbyno Herbarz Litewski rankraštyje. Jį galima parsisiųsti ir peržiūrėti skyriuje Istoriniai faktai dokumentai. Vertimas iš lenkų k. bus paruoštas greitu laiku.