Giminės aprašymai herbynuose

Lenkijos karalystėje XVII-XX amžiuose buvo leidžiami kilmingųjų giminių herbynai, kuriuose buvo aprašomos įvairios Lenkijos ir Lietuvos didikų giminės ir jų herbai. Daugumoje jų yra aprašyti ir Blinstrubai.

vijukas2 Alberto Vijūko Kojelavičiaus (1609-1677) „Herbarz Szlachty Wielkiego Ksiestwa Litewskiego“ (Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės diduomenės herbynas) viršelis 1658 m. Vijukas4 Blinstrubų aprašymas Alberto Vijūko Kojelavičiaus (1609-1677) „Herbarz Szlachty Wielkiego Ksiestwa Litewskiego“ (Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės diduomenės herbyne) 1658 m. vijukas1 Blinstrubų aprašymas Alberto Vijūko Kojelavičiaus (1609-1677) „Herbarz Szlachty Wielkiego Ksiestwa Litewskiego“ (Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės diduomenės herbyne) 1658 m.

 

Pirmasis herbynas, kuriame aprašyti Blinstrubai yra 1658 metais išleistas Lietuvos istoriko, jėzuito Alberto Kojelavičiaus Vijūko (1609-1677) „Herbarz Szlachty Wielkiego Ksiestwa Litewskiego” (Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės diduomenės herbynas). Jis aprašo Blinstrubų giminę taip:

Blinstrubai. Blinstrubai kildinami iš Tautvilo,  klesti Žemaitijos kunigaikštystėje ir Kauno paviete.  Žmonės turtingi. Naudoja „Gulbės” herbą.
     Jonas Blinstrubas iš Tautvilo, (Lenkijos Karaliaus) Jono Kazimiero dvariškis.
    Adomas Blinstrubas {gimęs?} apie 1621 m. Žemaitijoje.
    Dovydas Blinstrubas.

vijukas3 Alberto Vijūko Kojelavičiaus (1609-1677) „Herbarz Szlachty Wielkiego Ksiestwa Litewskiego“ (Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės diduomenės herbynas) viršelis 1658 m.

 

Antrasis herbynas, kuriame aprašyti Blinstrubai – lenkų heraldisto, jėzuito Kasparo Nieseckio (1682-1744) „Lenkijos karalystės herbynas”. Jis buvo išleistas 1728 m., papildytas 1839 m. Deja, jame yra akivaizdžių klaidų.

Niesecki3 Kasparo Nieseckio (1682-1744) „Lenkijos karalystės herbyno“ viršelis 1728 m. Niesecki2 Blinstrubų aprašymas lenkų heraldisto, jėzuito Kasparo Nieseckio (1682-1744) „Lenkijos karalystės herbyne“. 1728 m

 

Vertimas iš lenkų k.: Blinstrubai. Apie juos Paprockis ir Okolskis nerašė. 1617m. Ostšešuvo (Ostrzeszow, Lenkija) miesto knygose yra nuoroda į šią giminę ir Lukas Paprockis apie juos mini. Jurgis Blinstrubas iš Tautvilo, (Lenkijos) Karaliaus sekretorius.
Jonas Blinstrubas iš Tautvilo, (Lenkijos Karaliaus) Jono Kazimiero dvariškis.
Dovydas ir Mozė Blinstrubai pasirašė už Karaliaus Jono Kazimiero išrinkimą.

Niesecki1 Blinstrubų aprašymas lenkų heraldisto, jėzuito Kasparo Nieseckio (1682-1744) „Lenkijos karalystės herbyne“. 1839 m. papildymas

 

Papildyto leidimo (1839 m.) vertimas iš lenkų k.: „Blinstrubai, herbas Gulbė; Kojelavičius jiems tokį herbą priskiria. Klesti Žemaitijos kunigaikštystėje ir Kauno paviete kur atsikraustė iš Lenkijos (?). 1617 m. Ostšešuvo (Ostrzeszow, Lenkija) miesto knygose yra nuoroda į šią giminę ir Lukas Paprockis apie juos mini.
Jurgis Blinstrubas iš Tautvilo, (Lenkijos) Karaliaus Jono Kazimiero sekretorius.
Jonas Blinstrubas iš Tautvilo, (Lenkijos Karaliaus) Jono Kazimiero dvariškis (kitais duomenimis sekretorius).
Dovydas ir Mozė Blinstrubai pasirašė už Karaliaus Jono Kazimiero išrinkimą.
Teodoras Blinstrubas Upytės vaiskis, 1700 m. hibernos (armijos peržiemojimo mokestis) administratorius. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės vaivadijų, žemių ir pavietų susirinkime Valkininkuose pasirašė kartu su Jonu iš Kauno.
Juozapas Blinstrubas, 1763 m. Vilniuje, kartu su kitais Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės gyventojais pasirašė manifestą, įteisinantį tribunolą.
Samuelis Blinstrupas  (klaidinga pavardė),  kurio sūnus lygtais Kazimieras  (klaida – 1753 m. Žeimių bažnyčios krikšto knygoje rašoma, kad Karolis) su Ieva Domeikaite (Blinstrubiene) paliko dukrą Eufemiją Mejerienę, Lietuvos kariuomenės pulkininko žmoną ir sūnų Antaną, Kauno arklininką, kuris 1793 m. buvo pasiuntinys į Gardino seimą nuo Kauno pavieto ir to pačio pavieto Prekybos Konfederacijos maršalka.”

 

Ko gero išsamiausias, bet šiek tiek užkoduotas senųjų Blinstrubų aprašymas randamas 1827-1840 m. rašytame, bet taip ir neišleistame Jan Piotr Dworzecki-Bohdanowicz herbyno „Herbarz Litewski” rankraštyje. D003 Jo skaitmeninę kopiją galima parsisiųsti ir peržiūrėti skyriuje LVIA istoriniai šaltiniai. Vertimas iš lenkų k.: „Blinstrubai iš Tautvilo herbo „Gulbė”. Kasparo sūnus Adomas (ID853) ***** seniūnas Žemaitijoje 1601 m., 1630 m. vedęs Eufemiją Stirnelytę (ID856) , jų keturi sūnūs Jurgis (ID857) , Dovydas (ID858), Jonas (pirma žmona Elena Vainiotaitė (ID871) 1631 m., antra – Alška Šveikovska 1653 m.(ID868), trečia Ona Brinkovskaitė 1664 m.(ID909)) Samuelis (-Mozė) (ID859), ***** seniūnas nupirkęs Kulvą, pirma žmona Ona Žaltytė 1643 m. (ID874) Iš jų, Jurgis vedė Kotryną Konarskytę 1630 m. (ID861) su kuria susilaukė dviejų sūnų – Boguslavo-Petro (ID863) ir Jono (ID862). Iš jų Boguslavas-Petras vedė Eleną Uvainytę 1665 m. (ID905) ir susilaukė sūnaus Jurgio (-Merkelio) (ID906) mirusio 1734.03.14. Jurgio sūnus Jonas susilaukė sūnaus Mykolo (ID901). Adomo sūnus Dovydas susilaukė dviejų sūnų Dovydo (ID867) ir Stepono (ID866). Dovydas, Dovydo sūnus susilaukė sūnaus Jono Karolio 1673 m. (ID870).
1601.04.20 Adomas nupirko Viduklės (-Alsos) dvarui Sujainius už 100 kapų, kuriuos pardavė 1604 m. kovo 25 už 1166 lietuviškus kapų grašius. 1617.02.28 užpirko žemių už 80 kapų. 1621 ir 1622 metų Minsko kadencijos deputatas nuo Žemaitijos. 1630.05.28 perleido teisę į Sujainius sūnui Jurgui, o žmonos Eufemijos Stirnelytės vardu Jurgio žmonai Kotrynai Firley-Konarskytei užrašė 9000 zlotų.Po to Kotryna išmokėjo sūnums 7500 zlotų, o sūnus Boguslavas išmokėjo 1500 zlotų.
1631.06.27 tėvas (Adomas) Jonui ir jo žmonai Elenai Vainiotaitei užrašė Viduklę-Alsą (dvarą) ir pusę Pašetulės palivarko, o tų metų birželio 30 dieną sūnui Samueliui kitą pusę Pašetulės palivarko.
Antroji Jono žmona Alška Šveikovska užrašė Viduklei (Alsai) 2000 zlotų (tikriausiai turima omeny po vestuvių).
1635 ir 1654 metais Samuelis, 1636 m. Jurgis, 1637 Dovydas buvo Žemaitijos deputatai.
1643 m. Samuelis vedė antra žmoną Ona Žaltytę ir tų metų liepos 23 d. tokiu būdu įgijo Kulvą. Ona prieš tai buvo ištekėjus už Romanovičiaus Parčevskio ir turėjo dalį Kulvos dvaro.
1648 m. Jurgis buvo karaliaus sekretorius, o Jonas karaliaus dvariškis.
1653.04.23 Jono antra žmona Šveikovska užrašė Viduklei 2000 zlotų.
Mozė ir Samuelis iš Tautvilo buvo Kauno deputatai 1653, o Vladislovas 1654 metais.1655 Jonas iš Tautvilo karaliaus sekretorius buvo Žemaitijos deputatas. 1657 Kotryna Galmontaite perleido teisę į Pilsūdus Karšuvos pav. (tikriausiai turima omeny po vestuvių).
Adomo sūnus Dovydas turėjo Ugionis (Ariogalos par.), vėliau užmuštas. Po jo mirties, brolis Jurgis paėmė globon Dovydo sūnus Dovydą ir Steponą.
1658.04.30 karaliaus sekretorius Jonas perėmė Dovydo vaikų globą iš brolio Jurgio žmonos (Jurgis mirė 1658)
1660 Kristupas, Boguslavas(-Petras) ir Jonas (?). 1664 Kristina (?) ištekėjo už Jurgio Adamkevičiaus.
1664 m. kovo 13 d. karaliaus sekretorius Jonas užrašė žmonai 5000 zlotų vertės turto Viduklėj (-Alsoj), o 1665 m. sausio 24 d. užrašė sūnėnui Boguslavui(-Petrui) ir jo žmonai Elenai Uvainytei užrašė 700 zlotų vertės turto Pašiliuose.
1666.04.23 Dovydas, Dovydo sūnus tampa pilnamečiu ir perima Ugionis. 1667.11.02 Dovydas pardavė Ugionimis priklausiusius Urboniškius už 180 grašių. 1868.04.30 Dovydas perima brolio Jono globą.
1670.01.10 Boguslavas padovanojo žmonai Elenai Sujainius ir vėliau padovanojo 6100 zlotų. Po Boguslavo(-Petro) visas šis turtas perėjo sūnui Jurgiui (-Merkeliui)
1670.08.05 Jurgis Adakauskas su žmona Kristina Blinstrubaite Adakauskiene teismavosi su Boguslavu-Petru ir Jonu dėl 600 zlotų kompensascijos, kadangi Kristinos tėvas, karaliaus sekretorius Jonas, paliko Viduklės (-Alsos) dvarą sunėnams Boguslavui Petrui ir Jonui.
1697 Teodoras, Kauno ginklininkas bei Jonas ir Mozė. 1698 Kazimieras Trakų pav. ir Jonas iš Žemaitijos. 1700 m. Teodoras Upytės ginklininkas ir vaiskis 1713 m. vedęs Feliciją Čekanavičiūtę, Smolensko raštininko dukrą. Jonas, Kauno vaiskis.
1709 Jurgis (-Merkelis) Sąsių (vaitystės) seniūnas su žmona Elena Puzinyte. Nupirko 1703 (kažką) Ariogalos sen., o 1709 m. Budus prie Paraseinių, Raseinių pav. Jos vyrui (Jurgiui-Merkeliui) priklausė Sujainai Viduklės pav. 1713 Jurgis priklauso inflantams.
1715 n. Teodoras, Upytės pataurininkas, Smolensko deputatas, o 1719 Upytės vaiskis, kartu su žmona Felicija Čekanavičiūtė valdo Uteną. 1722 vaiskis ir Smolensko deputatas, jiems priklauso Dičionių palivarkas Ukmergės pav. 1716 Upytės giniklininkas, Smolensko deuputatas.
1720 Sofija (?) išteka už Jono Step.
Jonas Karolis Ukmergės (pav.) 1726, o 1724 Trakų pav.
1732 Jurgis, Smolensko vaiskis su seserim Marijona pardavė Uteną.
1734.03.29 po Jurgio (Jurgio-Merkelio mirties) (daliniai) savininkai Mozė ir Karolis pardavė už 10000 timpų Viduklę (Alsą ?), Sujainius ir Paliepius (Uvainiams).
1736.05.03 Jonas, Antanas, Pranas ir Karolis.1736.05.31 Jono Karolio už 20000 zlotų.
1739 Mozė Vitebsko vaiskis su žmona Gertrūda. 1763 Juozapas, 1764 Norbertas, 1785 Antanas Kauno ginklininkas, 1783 arklininkas, 1788 medžioklininkas, 1792 ir 1798 pastalininkas.
1789 Jonas Kauno pastalininkas.
1815 Samuelio sūnus Karolis (S47) su žmona Ieva Domeikaite (S51), jų dukra Eufemija Lietuvos pulkininko žmona (ID897 ir sūnus Antanas (ID896) Kauno arklininkas, Kauno prekybos konfederacijos maršalka.
Karaliaus sekretoriaus Jurgio ir Kotrynos Konarskytės dukros: Potencija Uvainienė, po to Bernatavičienė (ID902), 1736 Joana Daugeliėnė, Darata Uvainienė (ID903).
Karaliaus sekretoriaus Jono dukros: Kristina Adakavičienė (ID872), 1760 Marijona Niemčevskienė (ID873).