Blinstrubai iš Krikščiūnų

Nėra tiksliai aišku kodėl, bet tame pačiame Viduklės paviete, XVI amžiaus pabaigoje atsirado dar viena Blinstrubų giminė. Senuose dokumentuose, jie įvardindavo save kaip Blinstrubai iš Krikščiūnų (de Chrzczon), o XIX amžiuje kilmės priesagos jau nebeliko ir identifikuoti galima tik pagal giminystės saitus. Savo giminės pradininku istoriniuose dokumentuose šios giminės atstovai įvardindavo Urboną KrikščiūnąD532. Tikėtina versija, kad ši giminė su Blinstrubais susijungė per moteriškąją liniją, ta prasme vesdami vieną iš Blinstrubaičių ir vėliau, su pagrindinės giminės pritarimu, pradėję naudoti Blinstrubų pavardę, tuo pačiu nepretenduodami būti “originaliosios” Blinstrubų iš Tautvilo giminės nariais. Blinstrubai iš Tautvilo palaikė labai draugiškus santykius su Blinstrubais iš Krikščiūnų, pardavinėjo vieni kitiems dvarus, žemes, nesiteismaudavo teismuose ir gyveno kaimynystėje. Vienintelis mažas nepatogumas, kad senieji Blinstrubai XVI amžiaus pabaigoje buvo priversti pradėti naudoti priesagą “iš Tautvilo”, tam, kad nebūtų painiojami su Blinstrubais iš Krikščiūnų. 

Giminė naudojo atskirą „Wręby“ herbą. Blinstrubai iš Krikščiūnų taip pat buvo legitimuoti bajorai. Šios giminės medžio schemą galima pamatyti skyriuje Giminės medis

Seniausi giminės atstovai Stanislovas (W2) ir Baltramiejus (W3) Blinstrubai iš Krikščiūnų ir jų vaikai gyveno Viduklės pavieto Pašaltuonio-Žvirblaukio-Dūdiškių (Dūdlaukio) ir Raulų-Numgalių-Kempalių dvaruose. Vėlesnėm Blinstrubų iš Krikščiūnų tėvonijom buvo Daugodų dvaras Raseinių parapijoj ir Vaškučių palivarkas Betygalos parapijoj.

1686.01.22 W6 Kristupo Blinstrubo iš Krikščiūnų lankų šalia Upynos upės, perdavimo Pašiaušės jėzuitų kolegijai akte protėviu įvardintas Urbonas Krikščiūnas kuriam lankos priklausė 1574.05.01 (D532)

Žymiausiais šakos atstovais, ko gero galima būtų laikyti Raseinių rotmistrą Norbertą Blinstrubą, jo sūnų, Raseinių teisėją, Teodorą Blinstrubą; kunigą dominikoną W41 Klemensą Blinstrubą (Clementus Blinstrub), 1693 ir 1697 m. minimas kaip Žemaičių Kalvarijos generalinis pamokslininkas (Archiwum Dominikanów w Krakowie, Acta capitulo­ rum provinciae Lithuaniae, l. 400, 453), 1698 m. – kaip Kauno, 1704 m. – kaip Gardino generalinis pamokslininkas (ADK, Acta capitulorum provinciae Lithuaniae, l. 476, 508), 1710 m. – kaip Seinų generalinis pamokslininkas (ADK, Acta capitulorum provinciae Lithuaniae, l. 537), 1712 ir 1715 m. – kaip Vilniaus  Šventosios Dvasios konvento generalinis pamokslininkas (ADK, Acta capi­tulorum provinciae Lithuaniae, l. 543, 572), 1719 m. – kaip miręs Astrave (ADK, Acta capitulorum provinciae Lithuaniae, l. 588); Stanislovą Blinstrubą (W28, 1901.12.20 – 1969.04.19) – Lietuvos mokslininką, radijo inžinierių, Klaipėdos ir Vilniaus radijo stočių viršininką, geologą.

Iškarpa iš 1648 m. vasario 9 dienos dokumento, kuriame W42 Magdalena Blinstrubaitė iš Urbonavičių Krikščiūnų kvituoja broliams W5 Stanislovui ir W6 Kristupui, kad atsiėmė savo tėvų palikimo dalį
Iškarpa iš 1648 m. vasario 9 dienos dokumento, kuriame W42 Magdalena Blinstrubaitė iš Krikščiūnų kvituoja broliams W5 Stanislovui ir W6 Kristupui, kad atsiėmė savo tėvų palikimo dalį