Blinstrubų iš Tautvilo pavardė yra dvinaris asmenvardis, atsiradęs Žemaitijoje, XVI amžiaus antroje pusėje, daniškos kilmės Blinstrubų giminei susiliejus su Didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnaus, Vytauto brolio, kunigaikščio Tautvilo (Konrado Tautvilo) palikuonių gimine. Pavardėje asmenvardis Blinstrubas, atspindi motiniškąją liniją o “iš Tautvilo” arba “Tautvilavičius” tarnauja kaip linijos prievardis (lenk. przydomek), parodantis ryšį su kita, senesne gimine, iš kurios kilusi kilmingoji giminė. Mūsų atveju tai tėviškoji, vyriškoji pradininko giminė.
Šiame skyriuje tyrinėjame abiejų pavardžių etimologiją.
Blinstrubai
Blinstrubų pavardė, be abejo, užsienietiškos kilmės asmenvardis, pagal visus požymius atkeliavęs iš Danijos, kur gimęs kaip apeliatyvinis dvikamienis asmenvardis.
Antras pavardės kamienas -trup yra senosios skandinavų kalbos (Old Norse) daiktavardis “Thorp“, vikingų runose, beje rašytas su B – ᚦᚢᚱᛒ, o Danijoje virtęs į “Trup“, kur tapęs didžiosios dalies dvikamienių vietovardžių dalimi. Tai labai paprastai patvirtina Kopenhagos universiteto Lingvistikos skyrius.
“Tarp daniškų vietovardžių gausiausi yra vadinamieji „torp“ pavadinimai. Šiandien dauguma „torp“ pavadinimų baigiasi galūnėmis -drup, -rup ir -trup, pvz., Pandrup, Hunderup ir Stenstrup. Žodis „torp“ reiškia „atokią gyvenvietę“, todėl „torp“ pavadinimai žymi gyvenvietes, atskirus ūkius ir kaimus, kurie atsiskyrė nuo pagrindinės gyvenvietės. Didžioji dalis „torp“ pavadinimų yra iš vikingų laikotarpio, ir iš tiesų Danelaw (rytų Anglijoje) bei Normandijoje yra labai daug šio tipo vietovardžių. Daugelis „torp“ pavadinimų sudaryti iš asmenvardžių, o iš runų užrašų žinome, kad daugelis šių asmenvardžių yra iš vikingų laikotarpio, pvz., vyriškas vardas Svend – Svendstrup.”
Vienas seniausių senosios skandinavų kalbos žodynų, 1683 m. išleistas žodynas “Lexicon Islandicum Sive Gothicæ Runæ vel Lingvæ Septentrionalis Dictionarium” žodį “Thorp” apibūdina taip:
Miestas, kaimas, kitaip tariant, namų grupė (Oppidum, pagus, utpote dommorum collectio), gi “Thorpa” ir “Thorping” – žmonių grupė, sambūris (Caetus, caterva).
Thorp aprašymas Lexicon Islandicum Sive Gothicæ Runæ vel Lingvæ Septentrionalis Dictionarium. 1683
Kitas, senas ir plačiai pripažintas, senosios skandinavų kalbos žodynas, 1874 m. išleistas “Cleasby & Vigfusson Old Norse dictionary”, žodį “Thorp” apibūdina labai panašiai.
“Mažas kaimelis arba viensėdis. Manome, kad šis žodis iš pradžių buvo vartojamas apibūdinti skurdesnių valstiečių namelius, susigrūdusius kaimelyje, o ne atskirus namus, stovinčius savo sklypuose”. Dar etimologiškai tai reiškia minią, susibūrimą. Labai dažnai pasitaiko kaip antroji daniškų vietovardžių sudėtinė dalis, pavyzdžiui, -trup arba -rup (atmetus t), Hos-trup, Kra-rup, Kolde-rup, Vins-trup, Sverd-rup; tačiau senojoje danų kalboje – -torp arba -thorp, pavyzdžiui, Bukke-thorp, Thume-thorp. Ny-thorp = šiuolaikinis daniškas Nyrup.”
Thorp aprašymas 1874 m. išleistame žodyne “Cleasby & Vigfusson Old Norse dictionary”,
Jeigu antrasis pavardės kamienas “-trup” paaiškinamas gana nesunkiai, tai su pirmuoju kamienu “Blin” ir jo variacijom “Blen” “Blyn” arba “Blend” nėra taip paprasta. Norint atmesti ar patvirtinti natūrinę jo kilmę, teko kreiptis pagalbos į minėtus bei kitus skandinavų kalbos žodynus. Kaip paaiškėjo panašiausiai rašomi žodžiai niekaip nesitapatina su minėtaisiais. Artimiausi žodžiai “Blindur” (aklas, neaiškus), “Blinda” (aklumas) ir Blina (fistulė, pūslelė) yra pernelyg tolimi nuo Blinstrubų pavardės pirmo kamieno.
Žodžių prasidedančių šaknimi Blin aprašymas Lexicon Islandicum Sive Gothicæ Runæ vel Lingvæ Septentrionalis Dictionarium. 1683
Tokiu būdu, atmetus natūrinę kilmę, tvirtinasi Kopenhagos universiteto Lingvistikos skyriaus aprašyme minimo, vikingo asmenvardžio pagrindu gimusio vietovardžio versija.
Kitaip tariant Blinstrup arba Blenstrup yra vikingo vardu Blen ar Blin pavadinto viensėdžio, dvaro ar mažo kaimelio pavadinimas. Vietovardis, laikui bėgant tapo žmogaus, kurio palikuonio dukros XVI amžiuj atkeliavo į Žemaitiją, pavarde. Dar svarbu žinoti tai, kad tiek žodis “Thorp”, tiek jo vėlyvesnė forma “Trup”, nepaisant to, kad rašosi su raide P, tariasi B – [ˈtɒːb] ir [tr̥ωb], o tai etimologiškai dar labiau priartina prie dabartinės mūsų giminės formos Blinstrub.
Daugiau apie Danijos karalystės Blenstrup kaimelius, iš kur greičiausiai atkeliavo mūsų motininė giminė, skyriuje Blenstrup kaimai.
Tautvilas
Apie kunigaikštį Tautvilą ir jo palikuonis Tautvilavičius, galima paskaityti atskirame skyriuje. Čia mes bandome kažkiek pasiaiškinti asmenvardžio Tautvilas kilmę per gana skurdžios lietuviškos antroponimikos prizmę.
Tautvilas – senovinis lietuviškas dvikamienis asmenvardis. Atsiradęs kaip kunigaikščio sūnaus vardas, vėliau tapo jo palikuonių pavarde (Tautvilas arba Tautvilavičius), o šiuolaikiniame pasaulyje vėl yra tapęs vardu. Jo etimologija gana paprasta ir lengvai nuspėjama. Pirmasis kamienas Taut- reiškia tautą, o antrasis -vil – viltį. Tai aprašo tiek kalbininkas Kazimieras Būga (1879-1924), tiek vienas pirmųjų Lietuvos antraponimikos specialistų, kalbininkas prof. Antanas Salys (1902-1972).
Apie lietuvių asmens vardus / Kazimieras Būga 1911
Antanas Salys, Raštai, t.2, 1983 Tikriniai vardai
Antanas Salys, Raštai, t.2, 1983 Tikriniai vardai
Antanas Salys, Raštai, t.2, 1983 Tikriniai vardai
Profesorius Zigmas Zinkevičius asmenvardį Tautvilas paaiškina lygiai taip pat (Zigmas Zinkevicius – Lietuviai – praeities didybė ir sunykimas)
Zigmas Zinkevičius. Lietuviai - praeities didybė ir sunykimas. 2013
Taip pat Antanas Salys paaiškina koks svarbus buvo tėvų pasirinkimas, renkant vaikui vardą.
Antanas Salys, Raštai, t.2, 1983 Tikriniai vardai
Todėl galime neabejoti, kad Didysis kunigaikštis Kęstutis, parinkdamas Tautvilo vardą savo vienam paskutiniųjų vaikų, matė jame didelį tautos lyderį. Ir nors sėkmė labiau nusišypsojo Tautvilo vyresniam broliui Vytautui, o likimas lėmė ankstyvą žūtį ir nepelnytą nuvertinimą Lietuvos istorijoje, Tautvilas, kaip asmenybė, vertas deramo atminimo. Jeigu žūtis nebūtų buvusi ankstyva, neabejotina, kad Vytautui mirus Lietuvos valstybės vairą būtų perėmęs, iš jo mokęsis ir jį labai gerbęs, brolis Tautvilas. Ir Lietuva, greičiausiai vėl būtų įsitvirtinus, kaip visiškai savarankiška karalystė.
Blinstrubai iš Tautvilo
Išnagrinėjus daniškuosius ir lietuviškuosius antroponimus, pilna Blinstrubų iš Tautvilo pavardė, turėtų būti įvardinama kaip dvinaris dvikamienis asmenvardis (kitaip tariant, pavardė su linijiniu prievardžiu). Deja, bet nei kalbininkas prof. Antanas Salys, nei prof. Zigmas Zinkevičius nei Vitalija Maciejauskienė savo moksliniuose darbuose nenagrinėjo šio tipo, išskirtinai kilmingųjų luomui, priklausiusių dvigubų pavardžių arba tokias pavardes įvardindavo kaip neaiškias. Tačiau sudėjus visus dėmenis, gaunasi būtent minėta definicija.