Pavardės kilmė

Blinstrubų iš Tautvilo pavardė yra dvinaris asmenvardis, atsiradęs Žemaitijoje, XVI amžiaus antroje pusėje, daniškos kilmės Blinstrubų giminei susiliejus su Didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnaus, Vytauto brolio, kunigaikščio Tautvilo (Konrado Tautvilo) palikuonių gimine. Pavardėje asmenvardis Blinstrubas, atspindi motiniškąją liniją o “iš Tautvilo” arba “Tautvilavičius” tarnauja kaip linijos prievardis (lenk. przydomek), parodantis ryšį su kita, senesne gimine, iš kurios kilusi kilmingoji giminė. Mūsų atveju tai tėviškoji, vyriškoji pradininko giminė.

Šiame skyriuje tyrinėjame abiejų pavardžių etimologiją. 

Blinstrubai

Blinstrubų pavardė, be abejo, užsienietiškos kilmės asmenvardis, pagal visus požymius atkeliavęs iš Danijos, kur gimęs kaip apeliatyvinis dvikamienis asmenvardis.

Antras pavardės kamienas -trup yra senosios skandinavų kalbos (Old Norse) daiktavardis “Thorp“, vikingų runose, beje rašytas su B – ᚦᚢᚱᛒ, o Danijoje virtęs į “Trup“, kur tapęs didžiosios dalies dvikamienių vietovardžių dalimi. Tai labai paprastai patvirtina Kopenhagos universiteto Lingvistikos skyrius.

“Tarp daniškų vietovardžių gausiausi yra vadinamieji „torp“ pavadinimai. Šiandien dauguma „torp“ pavadinimų baigiasi galūnėmis -drup, -rup ir -trup, pvz., Pandrup, Hunderup ir Stenstrup. Žodis „torp“ reiškia „atokią gyvenvietę“, todėl „torp“ pavadinimai žymi gyvenvietes, atskirus ūkius ir kaimus, kurie atsiskyrė nuo pagrindinės gyvenvietės. Didžioji dalis „torp“ pavadinimų yra iš vikingų laikotarpio, ir iš tiesų Danelaw (rytų Anglijoje) bei Normandijoje yra labai daug šio tipo vietovardžių. Daugelis „torp“ pavadinimų sudaryti iš asmenvardžių, o iš runų užrašų žinome, kad daugelis šių asmenvardžių yra iš vikingų laikotarpio, pvz., vyriškas vardas Svend – Svendstrup.”

Settlement-names-Torp

 

Vienas seniausių senosios skandinavų kalbos žodynų, 1683 m. išleistas žodynas “Lexicon Islandicum Sive Gothicæ Runæ vel Lingvæ Septentrionalis Dictionarium” žodį “Thorp” apibūdina taip:

Miestas, kaimas, kitaip tariant, namų grupė (Oppidum, pagus, utpote dommorum collectio), gi “Thorpa” ir “Thorping” – žmonių grupė, sambūris (Caetus, caterva).

1683-Lexicon-Islandicum-Gudmundur-Andresson-Thorp

 

Kitas, senas ir plačiai pripažintas, senosios skandinavų kalbos žodynas, 1874 m. išleistas “Cleasby & Vigfusson Old Norse dictionary”, žodį “Thorp” apibūdina labai panašiai.

Mažas kaimelis arba viensėdis. Manome, kad šis žodis iš pradžių buvo vartojamas apibūdinti skurdesnių valstiečių namelius, susigrūdusius kaimelyje, o ne atskirus namus, stovinčius savo sklypuose”. Dar etimologiškai tai reiškia minią, susibūrimą. Labai dažnai pasitaiko kaip antroji daniškų vietovardžių sudėtinė dalis, pavyzdžiui, -trup arba -rup (atmetus t), Hos-trup, Kra-rup, Kolde-rup, Vins-trup, Sverd-rup; tačiau senojoje danų kalboje – -torp arba -thorp, pavyzdžiui, Bukke-thorp, Thume-thorp. Ny-thorp = šiuolaikinis daniškas Nyrup.

Cleasby-Vigfusson-Old-Norse-Thorp Cleasby-Vigfusson-Old-Norse-Thorp2

Jeigu antrasis pavardės kamienas “-trup” paaiškinamas gana nesunkiai, tai su pirmuoju kamienu “Blin” ir jo variacijom “Blen” “Blyn” arba “Blend” nėra taip paprasta. Norint atmesti ar patvirtinti natūrinę jo kilmę, teko kreiptis pagalbos į minėtus bei kitus skandinavų kalbos žodynus. Kaip paaiškėjo panašiausiai rašomi žodžiai niekaip nesitapatina su minėtaisiais. Artimiausi žodžiai “Blindur” (aklas, neaiškus),  “Blinda” (aklumas) ir Blina (fistulė, pūslelė) yra pernelyg tolimi nuo Blinstrubų pavardės pirmo kamieno. 

1683-Lexicon-Islandicum-Gudmundur-Andresson-Bin-variantai

Tokiu būdu, atmetus natūrinę kilmę, tvirtinasi Kopenhagos universiteto Lingvistikos skyriaus aprašyme minimo, vikingo asmenvardžio pagrindu gimusio vietovardžio versija.

Kitaip tariant Blinstrup arba Blenstrup yra vikingo vardu Blen ar Blin pavadinto viensėdžio, dvaro ar mažo kaimelio pavadinimas.  Vietovardis, laikui bėgant tapo žmogaus, kurio palikuonio dukros XVI amžiuj atkeliavo į Žemaitiją, pavarde. Dar svarbu žinoti tai, kad tiek žodis “Thorp”, tiek jo vėlyvesnė forma “Trup”, nepaisant to, kad rašosi su raide P, tariasi B –  [ˈtɒːb] ir [tr̥ωb], o tai etimologiškai dar labiau priartina prie dabartinės mūsų giminės formos Blinstrub.

Daugiau apie Danijos karalystės Blenstrup kaimelius, iš kur greičiausiai atkeliavo mūsų motininė giminė, skyriuje Blenstrup kaimai.

 

Tautvilas

Apie kunigaikštį Tautvilą ir jo palikuonis Tautvilavičius, galima paskaityti atskirame skyriuje. Čia mes bandome kažkiek pasiaiškinti asmenvardžio Tautvilas kilmę per gana skurdžios lietuviškos antroponimikos prizmę.