Istoriniai faktai

Istoriniai faktai apie Blinstrubus ir kilmingąją Blinstrubų giminę

Šiame skyriuje talpiname istorinius faktus susijusius su Blinstrubais iš Tautvilo ir Urbonavičiais Blinstrubais iš Krikščiūnų chronologine tvarka.

DataIstorinis faktas
1558.00.001558 m., LDK revizoriaus Andriaus Ilgausko sudarytame, Batakių seniūnijos žemių inventoriuje paminėtas Blinstrubas. Tai seniausias žinomas Blinstrubų paminėjimo faktas. Tai reiškia, kad Blinstrubai jau gyveno Žemaitijoje LDK laikais, valdant karaliui Žygimantui Augustui, tai gi dar Gediminaičių dinastijos periodu. Tuo pačiu atmetama teorija, kad skandinaviškos kilmės Blinstrubai Lietuvoje atsirado kartu su švedais karaliais Vazomis.. Tarp Pašaltuonio ir Upės upių, bei būsimojo Eržvilko miestelio bei Būtaičių kaimo besidriekusią Pašaltuonio-Kulvertiškių dvaro teritoriją galima laikyti pirmąją Blinstrubų tėvonija. Dvaro ribos gana aiškiai įvardintos inventoriuje. Minėtą dvarą, kaip nurodoma tuo metu valdė Blinstrupas. Tai dar kartą sustiprina teoriją, kad mūsų giminės pavardės galūnė pradžioje buvo daniška -pas. Tikėtina, kad minimas Blinstrupas yra brolių Petro ir Kasparo tėvas Simonas, seniausias kur nors įvardintas Blinstrubas, nes dvaro žemes vėliau valdė abu broliai ir jų vaikai. Inventoriuje Blinstrubai įvardinti, kaip Jo didenybės karaliaus bajorai (Bojaryn Korolia Jego krolewskej milosti). Tai seniausias giminės kilmingųjų bajorų statuso patvirtinimas, kuris išliko ir vėlesniuose amžiuose. Šaltinis: D459
1578.10.111578.10.11 Raseinių žemės teismas priemė sprendimą pagal Pajūrio tijūno Stanislovo Šemetos skundą prieš Kasparą Blinstrubą, Simono sūnų, dėl pastarojo reido į Papelkių kaimą Viduklės paviete. Bylos ir sprendimo turinys, deja, nežinomi. Šaltinis: D359 Dokumentas neišlikęs
1579.01.121579.01.12 Raseinių žemės teismas užregistravo taikos sutartį tarp šalių dėl Pajūrio tijūno Stanislovo Šemetos skundo prieš Kasparą Blinstrubą, Simono sūnų, dėl pastarojo reido į Papelkių kaimą Viduklės paviete. Šaltinis: D360 Dokumentas neišlikęs
1581.10.09Našlė Beninga Matvejeva Raseinių žemės teismui parašė skundą apie tai, kad Kasparas Blinstrubas Alsiškis negrąžina jai pasaugoti duotų dokumentų. Šaltinis: D361 Dokumentas neišlikęs
1582.06.25Urbono Paškevičiaus pareiškė, kad Kasparas Alsiškis, Simono sūnus, pakvietęs jį į teismą dėl reido į Paškiškių dvarą Viduklės paviete, pats į posėdį neatvyko. Šaltinis: D362 Dokumentas neišlikęs
1583.10.05Kasparas Blinstrubas Alsiškis pardavė Matui Sorokai Pašaltuonio dvarą bei Pilkiškių ir Kubiliškių plynes Viduklės paviete. Greičiauiai Kasparas pardavė savo dalį, kita dalis dar kurį laiką priklausė jo broliui Petrui.Šaltinis: D363 Dokumentas neišlikęs
1585.10.18Raseinių žemės teismas priėmė sprendimą pagal Kasparo Alsiškio, Simono sūnaus, skundą prieš Paulių Lelaitį, dėl jo reido į Pakerupių žemę, Viduklės paviete Šaltinis: D634 Dokumentas neišlikęs
1592.07.01Kalistratas Novickis užstatė Kasparui Alsiškiui, Simono sūnui, Pašaltuonio žemę ant Šaltuonos upės, netoli Eržvilko bažnyčios Šaltinis: D365 Dokumentas neišlikęs
1594.10.04ID853 Adomo Blinstrubo Alsiškio, Kasparo sūnus, dovanojimo aktu padovanojo žmonai Eufemijai Merkelytei pusę Viduklės Alsos dvaro. Šaltinis: D366 Dokumentas neišlikęs
1595.01.22Baltamiejus Paškevičius perleido Kaginės žemę Viduklės paviete broliams ID841 Petrui ir ID843 Kasparui Blinstrubams Alsiškiams pagal ginčo bylą Šaltinis: D367 Dokumentas neišlikęs
1595.12.20Jonas Rimkevičius pardavė Adomui Blinstrubui Alsiškiui, Kasparo sūnui, Nargėlaičių dvarą Ugionyse, Ariogaliso paviete. Šaltinis: D368 Dokumentas neišlikęs
1597.10.06ID853 Adomo Blinstrubo Alsiškio, Kasparo sūnaus, dovanojimo aktu padovanojo žmonai Eufemijai Merkelytei pusę Viduklės Alsos dvaro. Šaltinis: D369 Dokumentas neišlikęs
1598.01.15Stanislovas ir Mykolas Grigaravičiai pardavė Eufemijai Merkelytei Blinstrubienei trečdalį Ugionių dvaro ant Dubysos šlaito, Ariogalos paviete. Šaltinis: D370 Dokumentas neišlikęs
1598.11.20Baltramiejus Matvejevičius pardavė Adomui Blinstrubui, Kasparo sūnui, Pašilių dvarą tarp Alsos ir Lavotės upių, Viduklės paviete. Šaltinis: D371 Dokumentas neišlikęs
1599.01.12Petras Bagdonavičius pardavė Adomui Blinstrubui, Kasparo sūnui, porą tarnų į Viduklės dvarą. Šaltinis: D372 Dokumentas neišlikęs
1599.01.01Sebastijonas Vaitkevičius pardavė Adomui Blinstrubui, Kasparo sūnui, Gluosnupių lauką Viduklės paviete. Šaltinis: D373 Dokumentas neišlikęs
1598.03.08ID854 Jurgio (Jurijaus) Blinstrubo surašė testamentą, kuriuo palieko savo Viduklės (Alsos) dvaro dalį vaikams ir žmonai. Šaltinis: D374
1599.04.02Kotryna Mostvilienė su sūnum Adomo Mostvilu pardavė Adomui Alsiškiui, Kasparo sūnui, Tarpupio dvarą prie Rugienojaus upelio, Viduklės paviete. Šaltinis: D375 Dokumentas neišlikęs
1603.01.30Janušas Volmenskis užstatė Veliuonos pavieto Pramedžiavos Raulų dvarą Adomui Blinstrubui už 100 kapų. Šaltinis: D376 Dokumentas neišlikęs
1602.06.21Bajorė Šimkevičienė su sūnumis užstatė Adomui Blinstrubui Viduklės pavieto Valkiškių dvarą už 44 kapa.s Šaltinis: D377 Dokumentas neišlikęs
1602.06.28Mykolas Lauravičius pardavė Adomui Blinstrubui Raseinių pavieto Padubisio Sutkevičių dvarą už 30 kapų. Šaltinis: D378 Dokumentas neišlikęs
1602.07.17Stanislovas Sutkevičius išmainė Raseinių pavieto Padubisio Sutkevičių Alšaičių dvarą bei ketvirtadalį Bartkiškių ir Mackūnų kaimų į Adomo Blinstrubo Viduklės pavieto Pamedžių dvarą. Šaltinis: D379 Dokumentas neišlikęs
1604.01.10Jonas Uvainis Raseinių žemės teisme užregistravo pareiškimą, kad jis pasiruošęs paleisti laisvuosius valstiečius Matą Lentisą, Matą Krigutį ir Morkų Jurevičių, kad tik jie sumokės sumą, už kurią jis juos nupirko iš Adomo Blinstrubo Šaltinis: D380 Dokumentas neišlikęs
1604.01.26Adomas Blinstrubas padovanojo Pašilių dvarą Paškevičiuose Baltramiejui Palubickiui su žmona. Šaltinis: D381 Dokumentas neišlikęs
1604.03.01Adomas Blinstrubas pardavė dalį Raulų dvaro Mikutiškių žemes Baltramiejui Urbonavičiui ir Margaritai Blinstrubams už 60 kapų Šaltinis: D382 Dokumentas neišlikęs
1604.03.26Kristupas Sadovskis ir Kotryna Kraft pardavė Adomui Blinstrubui Sujainių dvarą Raseinių paviete už 300 kapų Šaltinis: D383
1604.03.26Kristupas Sadovskis ir Kotryna Kraft perdavė Adomui Blinstrubui Sujainių dvarą Raseinių paviete už 300 kapų Šaltinis: D384
1608.01.16ID917 Kasparo Blinstrubo našlė Gertrūda Šimkevičiūtė Blinstrubienė su sūnumis Jonu, Petru ir Kristupu perleido Blinstrubuose esančius, Alsos dvaro Mikolajiškių palivarką bei Pašilių dvaro Butkiškių kaimo Lavaičių ir Kelmėnų laukus posūniui Adomui Blinstrubui bei mirusio dieverio sūnui ID925 Steponui Blinstrubui. Šaltinis: D385 Dokumentas neišlikęs
1608.01.16Adomas Blinstrubas sudarė Alsos dvaro Mikolajiškių palivarko bei Pašilių dvaro Butkiškių kaimo Lavaičių ir Kelmėnų laukų perleidimo-atpirkimo aktą pamotei Gertrūdai Šimkevičiūtei Blinstrubienei ir jos sūnums Jonui, Petrui, Kristupui ir Mykolui Blinstrubams. Šaltinis: D386 Dokumentas neišlikęs
1615.00.001615 m. Adomo sūnus Jurgis Blinstrubas (ID857, Georgius Blinstrub, nobilis Litvanus) įstojo į Marburgo (Vokietija) protestantišką universitetą, o 1621 m. sausio mėnesį į Frankfurto prie Oderio universitetą.
1618.07.30Ambrozijus Janavičius pardavė Blinstrubiškių žemę Nemaršionyse, besiribojančią su Viduklės dvaru ir Piavnių lauką prie Papelkių bei Lukų lauką prie Tarpupio ir Kirdiklių dvarų, keliems bajorams už 70 kapų. Šaltinis: D387 Dokumentas neišlikęs
1618.07.17Jonas Mitkevičius perleido Sutkaičių dvarą Raseinių paviete ir Deimantiškių dvarą Pamedžiuose Viduklės paviete, Adomui Blinstrubui. Šaltinis: D388 Dokumentas neišlikęs
1623.00.00Juozapas Ivanavičius pardavė Karlialaukio Dembių lauką ID918 Jonui Blinstrubui, Kasparo sūnui,už 40 kapų. Šaltinis: D389 Dokumentas neišlikęs
1624.10.22Lietuvos Nacionalinėje bibliotekoje saugoma ATR karaliaus Žygimanto III Vazos privilegija Adomui Blinstrubui (ID853), kuria suteikė teisę iki gyvos galvos valdyti karališkąjį Upynos kaimą Karšuvos tijūnijoje. Tai yra seniausia žinoma karališkoji privilegija, suteikta Blinstrubams. Šaltinis: LNB:F94-2896//17/7324
1624.11.07Dieveniškių seniūnas Jono Gimbutas perdavė Upynos (Upine) kaimą Karšuvos tijūnijoje Adomui Blinstrubui iš Tautvilo. Šaltinis: LNB:F94-2897//17/7325
1635.01.01Adomas Blinstrubas Sujainių dvaro valstiečiui Martynui Jakovlevičiui dovanojo laisvę. Šaltinis: D391 Dokumentas neišlikęs
1637.01.15Adomas Blinstrubas padovanojo Batakių seniūnijos Babžaičių kaimą sūnui, karaliaus sekretoriui ID857 Jurgiui Blinstrubui. Šaltinis: D390 Dokumentas neišlikęs
1644.12.071644 m. gruodžio 7 d. Dovydas Blinstrubas (ID858) apkaltino Jurbarko paseniūnį Martyną Čudovskį, kad šis 1 000 kapų lenkiškų grašių skolą grąžinęs padirbta moneta, nukaldinta savo dvare. Šaltinis: 1644 m. Žemaičių pilies teismo knyga, VUB RS, f. 7, Nr. 14463
1676.01.041676 sausio 4 dieną Samuelio Mozės Blinstrubo iš Tautvilo, Vitebsko vaiskio, trečioji žmona Kotryna Sofija Galmantaitė  (ID876) jau sunkiai sirgdama Kulvos dvare surašė savo testamentą, kuriame prašė būti palaidota evangelikų Kulvos koplyčioje, laidotuvėms paskyrė 40 zlotų. Pajuosčio dvarą , kurį tėvas Samuelis Mozė mirdamas užrašė sūnui Karoliui Adomui (ID879), Kotryna padalino visiems savo trims sūnums, Karoliui, Samueliui ir Teodorui po lygiai, kaip ir Kulvos bei Čėkuvos dvarus. Vyriausiai dukrai Alškai užrašė tris tūkstančius grynais. Dukroms Joanai ir Eufemijai  turto už penkis tūkstančius (zlotų) Podleščyznos palivarke. Posūniui Konstantinui Blinstrubui du šimtus zlotų, o posūniui Vladislovui Blinstrubui tris šimtus zlotų. Sidabrą ir kilnojamą turtą liepė pasidalinti vaikams po lygiai. Kareivius (karinį aparatą) liepė sūnums pasidalinti po lygiai. 20000 zlotų Kotrynos įneštus į Kulvos dvarą ir Dijokiškių palivarką atidavė savo sūnums.  Alškai užrašė 500 zlotų, kuriuos skolingas p. Keslovskis, o Joanai ir Eufemijai užrašė 1000 zlotų. padovanotų jai jos tėvo Jono Galmanto. Kitiems giminaičiams ar draugams užrašė įvairias mažas sumas. Dukroms Joanai ir Eufemijai liepė gyventi pas p. Prozorą kol ištekės. Nepilnamečių sūnų Samuelio ir Teodoro globą pavedė Jurgiui Aleksandrui Skarulskiui ir  Simonui Zabielai. Poną Adomą Prozorą prašo būti kilnojamo ir nekilnojamo turto globėju (kol nepilnamečiai vaikai suaugs). Šiek tiek turto palieka Žeimių evangelikų zbarui, tame tarpe Šv. Mišių paaukojimui per Kalėdas, Velykas ir per Šv. Mykolą. Šaltinis: D044
1680.03.221680 m. Raulų dvarininkas Kristupas Blinstrubas iš Krikščiūnų (W6)apkaltino raganavimu  savo dvaro tarnaitę Zuzaną Šlekienę. Jis tvirtino, kad jos burtų dėką, trumpu laikotarpiu, mirė jo žmona Darata Stanislavičiūtė Blinstrubienė (W30) ir trys nepilnamečiai vaikai. Raseinių žemės teismas ištardė Zuzaną Šlekienę ir gavo jos prisipažinimą apie tai, kad ji jau 25 metus užsiima raganavimu ir įvardino savo mokytojas – Sofiją  Sorokienę iš Pašaltuonio ir Dovydą Stasiukaitienę, kuri jau buvo sudeginta už raganavimą. Taip pat prisipažino apie bendravimą su velniu vardu Paulius. Kaip auką velniui, pono Blinstrubo garde uždusino paršelį. Dalį paršelio kraujo išgėrė velnias Paulius, o kitą dalį Šlekienė išlaistė dvare. Vėliau per 1679 m. Kūčias, kartu su Mykolu Budreckiu, jo žmona ir dviem kitom moterim paršelio dvėselieną įmetė į dvaro tvenkinio eketę. Savo kerais Zuzana Šlekienė sekančiu būdu iššaukė trijų Kristupo Blinstrubo vaikų mirtį – Teofiliją Blinstrubaitę (W38) užbūrė taip, kad ji pradėtų džiūti ir vaikas per du metus numirė, kitą dukrą numarino „apliedama šaltinio, kuriame maudėsi su jau minėtu velniu, vandeniu ir padėdama prie jos krūties kabliuką nuo savo sagės“, o po to užbūrė mirčiai nepilnametį pono sūnų bei burtais ir savo vištų pagalba nuteikinėjo „blogiui“ pono aplinkinius žmones. Be to, Šlekienė, kartu su kitomis bobomis, kerėjimui naudojo žalčio odą arba daiktus pavogtus iš būsimų aukų. – Moku kerėti dvasia ir elgesiu – prisipažino burtininkė. Vardindama bendrininkus, Zuzana Šlekienė įvardino sutuoktinius Budreckus ir Saliamoną Pužą. – Jie, patys seniausi ir galingiausi burtininkai – įvardino Šlekienė – Geriausiai moka kerėti bei slepia savyje daug savo velnių galių. Paklausta ar eidavo į bažnyčią ir išpažinties atsakė: – Eidavau, bet bažnyčioje elgdavausi neteisingai ir nenuoširdžiai, Šv. Sakramentą išmesdavau iš lūpų. Be to, Šlekienė prisipažino, kad kelis kartus, su jau minėtų burtininkų draugija rinkdavosi į susirinkimus prie Šaltuonos upės. Prieš susirinkimus, sutartoje vietoje prie upelio susitikdavo velniu. Velnias – „jų visų valdovas“, išlysdavo iš pelkės, kartu su savo dviem tarnais, Petru ir Jokūbu ir apliedavo visus gydomuoju vandeniu. Tada ji, kaip ir kiti, palikdavo savo kūną ir paversta šarka skrisdavo į susitikimą ant kalno. Raseinių žemės teismo teisėjai, išgirdę tokį Zuzanos Šlekienės liudijimą nusprendė ją pripažinti ragana ir nusiųsti budeliui kankinimui bei po to sudeginti. Po trijų budelio kankinimų Zuzana neišsižadėjo nė vieno iš jos įvardintų kerėtojų, išskyrus vieną jauną moterį, kuri pradėjusi mokytis raganavimo jį nutraukė ir įstojo į Šv. Angelo sargo vienuolyną. – rašo teismo raštininkas Mykolas Žilevičius. Po Zuzanos Šlekienės sudeginimo prasidėjo teismo procesas prieš jos įvardintus kitus burtininkus. Pirma buvo ištardyta boba Zofija Sorokienė. Ji taip pat buvo pripažinta ragana ir sudeginta. Vėliau sekė Saliamono Pužo, galingiausio ir vyriausio burtininko, eilė. Kadangi jis nieko teisėjams neprisipažino ir bendražygių neišdavė, buvo nuspręsta jį išbandyti vandeniu, kurio metu jis visų akivaizdoje plūduriavo vandens paviršiuje. Po šio išbandymo jis buvo atiduotas budeliui kankinimui. Kankinimo metu jis prisipažino tik įvairiais nekaltais dalykais, tokiais kaip, kad duodavo sergantiems žmonėms žoles gydymui. Po to pradėjo kalbėti nežinoma kalba. Kai jo klausdavo ką jis kalba, jie nieko neatsakydavo. Ta nežinoma kalba jį šnekantį, daug žmonių stebint, buvo viešai sudegintas. Tai įvyko 1680 m. kovo 22 dieną. Po keturių dienų buvo sudeginta ir burtininkė Budreckienė. Šaltinis: 1680 m. Raseinių pilies teismo knyga
1696.05.011696 m. gegužės 1 d. katalikas Boguslavas Petras Blinstrubas iš Tautvilo (ID863), Kėdainių unijos signataro Jurgio Blinstrubo sūnus ir Adomo anūkas, išgriovė savo protestantiškų protėvių dėdės, karalių skeretoriaus Jono Blinstrubo iš Tautvilo (ID860) ir tetos Elenos Vainiotaitės Blinstrubų (ID871) 1645 m. Blinstrubiškių dvaro teritorijoje, prie Alsos upės pastatytą kalvinistų koplyčią ir netgi sugriovė mauzoliejų (koplyčią) su savo protėvių karstais. Už tai 1707 m. Lietuvos evangelikų reformatų provincinis sinodas Vilniuje jį apskundė Lydos teismui. 1712 m spalio mėn. 31 d. Minsko tribunolo nutarimu, Boguslavas Blinstrubas buvo ištremtas iki gyvos galvos iš Žemaitijos ir Kauno pavieto bei gavo 2740 auksinių baudą. Po to jis įsikūrė Vilniuje. Šaltinis: D456
1702.04.20Iki 1702.04.20 Babtų (Babtyno) dvaras su žemėmis priklausė Upytės maršalkos ir Sasių vaitystės seniūnui Jurgiui Merkeliui Blinstrubui is Tautvilo (ID906) ir Elenai Puzynytei Blinstrubiene iš Kozelskių. Žemiau esančiame dvaro pardavimo akte minima, kad Jurgiui Merkeliui Blinstrubui Babtų dvaras ir Sasių vaitystė (Surviliškio parapija) suteikti Lenkijos karaliaus ir LDK kunigaikščio privilegija (ko gero Jono Kazimiero arba Jono Sobieskio), kurią pardavus dvarą su žemėmis Jurgis Merkelis Blinstrubas su žmona pasilieka sau. Šaltinis: D005
1719.04.29Utenos dvaras XVIII a. priklausė Smolensko vaiskio (garbės pareigybė; vaiskis rūpindavosi atitinkamos teritorijos valdymu ir gynyba bajorams išvykus į karo žygį) Teodoro Blinstrubo iš Tautvilo (ID881) šeimai. 1719.04.29 Utenos dvaro savininkai – Smolensko vaiskis Teodoras Blinstrubas su žmona Felicija (Ciechanovičiūte, ID908) – Utenos dvarą už 650 muštinių talerių metams įkeitė Smolensko taurininkui Mykolui Franckevičiui. Šaltinis: D457
1729.07.081729 m. liepos 8 dieną kunigas Adomas Blinstrubas iš Krikščiūnų (W7), pildydamas tėvo Kristupo Blinstrubo iš Krikščiūnų (W6) valią, tapo Viduklės Šv. Kryžiaus bažnyčios fundatoriumi ir padovanojo jos reikmėms Pašaltuonio, Palapišių ir Užuomedžio kaimus, Lauksminiškių palivarką, 9100 timpų ir 4 jaučius Šaltinis: LVIA, f. SA, b. 14796, l. 670–671 ir 14526, l. 130–131).