Istoriniai faktai

Istoriniai faktai apie Blinstrubus ir kilmingąją Blinstrubų giminę

Šiame skyriuje talpiname istorinius faktus susijusius su Blinstrubais iš Tautvilo ir Urbonavičiais Blinstrubais iš Krikščiūnų chronologine tvarka.

DataIstorinis faktas
1558.00.001558 m., LDK revizoriaus Andriaus Ilgausko sudarytame, Batakių seniūnijos žemių inventoriuje paminėtas Blinstrubas. Tai seniausias žinomas Blinstrubų paminėjimo faktas. Tai reiškia, kad Blinstrubai jau gyveno Žemaitijoje LDK laikais, valdant karaliui Žygimantui Augustui, tai gi dar Gediminaičių dinastijos periodu. Tuo pačiu atmetama teorija, kad skandinaviškos kilmės Blinstrubai Lietuvoje atsirado kartu su švedais karaliais Vazomis.. Tarp Pašaltuonio ir Upės upių, bei būsimojo Eržvilko miestelio bei Būtaičių kaimo besidriekusią Pašaltuonio-Kulvertiškių dvaro teritoriją galima laikyti antrąją Blinstrubų tėvonija. Dvaro ribos gana aiškiai įvardintos inventoriuje. Minėtą dvarą, kaip nurodoma tuo metu valdė Blinstrupas. Tai dar kartą sustiprina teoriją, kad mūsų giminės pavardės galūnė pradžioje buvo daniška -pas. Tikėtina, kad minimas Blinstrupas yra brolių Petro ir Kasparo tėvas Simonas, seniausias kur nors įvardintas Blinstrubas, nes dvaro žemes vėliau valdė abu broliai ir jų vaikai. Inventoriuje Blinstrubai įvardinti, kaip Jo didenybės karaliaus bajorai (Bojaryn Korolia Jego krolewskej milosti). Tai seniausias giminės kilmingųjų bajorų statuso patvirtinimas, kuris išliko ir vėlesniuose amžiuose. Nuoroda į šaltinį D459
1569.05.25ID917 Kasparas Blinstrubas Alsiškis, Simono sūnus užstatė Steponui Rukavičiui maksimaliai iki 3 metų, Viduklės paviete Pašaltuonyje esančią Pilkiškių žemę šalia Šaltuonos upės, kurią turėjo kaip užstatą gautą iš Jono Vizgirdos. Užsatymo aktas buvo surašytas ir pasirašytas 1569.05.25 Viduklės (Alsos) dvare. Aktas tapo 1586 m. birželio 13 d, Žemaičių žemės teisme nagrinėtos bylos dalimi. Nuoroda į transkribuotą šaltinį D162
1570.05.08ID917 Kasparas Blinstrubas Alsiškis, Simono sūnus, Biržų urėdininkas (врядникъ Бирженянъский ) su žmona Bogdana, Mykolo dukra Blinstrubiene, užstatė Steponui Rukavičiui maksimaliai iki 10 metų iki Šv. Jurgio dienos, už 40 kapų grašių, Viduklės paviete esančią Pilkiškių žemę šalia Šaltuonos upės, nupirktą anksčiau iš Vaitiekaus Vizgirdos. Kaip nurodoma istoriniame šaltinyje Kasparas Blinstrubas Alsiškis žemę perdavė savo Pašaltuonio dvare, nurodydamas užstatomos žemės ribas tokias kaip Šaltuonos upė, į ją tekantis upelis iš vienos pusės ir kitas upelis iš kitos pusės. Užsatymo aktas buvo surašytas ir pasirašyas 1570.05.20 Viduklės (Alsos) dvare prie liūdininkų Vaitiekaus ir Sebastijono Vizgirdų. Aktas tapo 1586 m. birželio 13 d, Žemaičių žemės teisme nagrinėtos bylos dalimi, nes kaip paaiškėjo vėliau, Kasparas Blinstrubas pasiskolintos pinigų sumos negrąžino, o žemę pardavė. Nuoroda į transkribuotą šaltinį D162
1574.05.20Vaitiekus Vizgirda, Jono sūnus, pardavė dvi dalis daubos ties Šaltuonos upe ID843 Kasparui Blinstrubui, Simono sūnui. Šaltinis: D521 Dokumentas neišlikęs
1578.09.30Raseinių žemės teismo vaznys surašė pareiškimą Pajūrio tijūnui, Raseinių žemės teismo teisėjui Stanislovai Šemetai, kad paliko kvietimą į teismą ID843 Kasparo Blinstrubo, Simono sūnaus, dvare. Greičiausiai turimas omenyje kvietimas į bylos nagrinėjimą dėl Kasparo Blinstrubo reido į Papelkių kaimą Viduklės paviete. Šaltinis: D522 Dokumentas neišlikęs
1578.10.11Raseinių žemės teismas priemė sprendimą pagal Pajūrio tijūno Stanislovo Šemetos skundą prieš Kasparą Blinstrubą, Simono sūnų, dėl pastarojo reido į Papelkių kaimą Viduklės paviete. Bylos ir sprendimo turinys, deja, nežinomi. Šaltinis: D359 Dokumentas neišlikęs
1579.01.121579.01.12 Raseinių žemės teismas užregistravo taikos sutartį tarp šalių dėl Pajūrio tijūno Stanislovo Šemetos skundo prieš Kasparą Blinstrubą, Simono sūnų, dėl pastarojo reido į Papelkių kaimą Viduklės paviete. Šaltinis: D360 Dokumentas neišlikęs
1581.10.09Našlė Beninga Matvejeva Raseinių žemės teismui parašė skundą apie tai, kad Kasparas Blinstrubas Alsiškis negrąžina jai pasaugoti duotų dokumentų. Šaltinis: D361 Dokumentas neišlikęs
1582.00.00ID854 Jurgis (Jurijus) Blinstrubas Lietuvos didžiojo etmono Mikalojaus Radvilos Rudojo pavedimu, su savo husarų pulku pasiųstas į Maskvos ir Flandrijos žemes, kur karaliaus rotmistro Jano Potockio pulko sudėtyje dalyvavo Livonijos karo 1581-1582 m. Pskovo apsiaustyje. Grįždamas iš apsiausties pagavo ir parsivežė keliasdešimt belaisvių, tame tarpe ir į nelaisvę paimtą vietinę mergelę Daratą Maskvietę, kurią padovanaujo tarnauti savo seseriai Onai Radavičienei. 1588 m. mergelė bandė bėgti, apie ką byloja tų metų Raseinių teismo knygose surašytas pasižadėjimas. Nuoroda į transkribuotą šaltinį D241
1582.06.25Urbonas Paškevičius pareiškė, kad Kasparas Alsiškis, Simono sūnus, pakvietęs jį į teismą dėl reido į Paškiškių dvarą Viduklės paviete, pats į posėdį neatvyko. Šaltinis: D362 Dokumentas neišlikęs
1583.10.05ID843 Kasparas Blinstrubas Alsiškis pardavė Matui Sorokai Pašaltuonio dvarą bei Pilkiškių ir Kubiliškių plynes Viduklės paviete. Greičiausiai Kasparas pardavė savo iš tėvo Simono gautą Pašaltuonio Kulvertiškių dvaro dalį. Kita gi dalis arba liko brolio Petro Blinstrubo Alšiškio, arba tuo metu jau buvo Petro Blinstrubo vaikų - Lauryno, Sebastijono, Stanislovo ir Baltramiejaus nuosavybė. Šaltinis: D363 Dokumentas neišlikęs
1584.06.05Raseinių žemės teismas priėmė sprendimą pagal Stanislovo Michailovičiaus ir jo žmonos Joanos skundą dėl ID841 Petro Blinstrubo Alsiškio iš Tautvilo, Simono sūnaus, užpulto jiems priklausančio Kapėnų dvaro, prie Virvytės, Biržuvėnų paviete. Šaltinis: D523 Dokumentas neišlikęs
1584.06.13Raseinių žemės teismo vaznys surašė patvirtinimą, kad ID848 Laurynas Blinstrubas su žmona Kristina Bertoševičiūte perdavė Čėsnai Mykolaičiui parduotą pusę Pašilių Kuliavų lauko Karšuvos paviete. Laukas buvo gautas, kaip žmonos Kristinos Bertoševičiūtės Blinstrubienės kraitis. Galima daryti prielaidą, kad ID848 Laurynas vedė būtent tais metais, prieš tai gavęs iš tėvo ID841 Petro Blinstrubo Alsiškio savo Pašaltuonio-Kulvertiškių dvaro dalį. Šaltinis: D524 Dokumentas neišlikęs
1584.10.05ID848 Laurynas Blinstrubas su žmona Kristina Bertoševičiūte Blinstrubiene pardavė Adomui Laurinavičiui ir Kotrynai Drutenytei Laurinavičienei Karšuvos pav. Pašiliuose esančias Plaktiškių Veldomiškių žemes. Šaltinis: D525 Dokumentas neišlikęs
1585.09.06Broliai ID848 Sebastijonas ir ID847 Laurynas Tautvilavičiai , Petro sūnūs, pardavė broliui ID839 Stanislovui Tautvilavičiui dalį Pašaltuonio Kulvertiškių Vėžiškių dvaro žemių. Greičiausiai tuo metu ID841 Petras Blinstrubas Alsiškis arba buvo miręs arba jau buvo padovanojęs savo Pašaltuonio-Kulvertiškių dvarą sūnums ID848 Laurynui, ID847 Sebastijonui, ID839 Stanislovui ir ID846 Baltramiejui. Po šio pardavimo likusias dvaro dalis valdė brolis Stanislovas ir brolis Baltramiejus. Dokumente pirmą kartą paminėta Tautvilavičiaus pavardė. Šaltinis: D525 Dokumentas neišlikęs
1585.10.18Raseinių žemės teismas priėmė sprendimą pagal Kasparo Alsiškio, Simono sūnaus, skundą prieš Paulių Lelaitį, dėl jo reido į Pakerupių žemę, Viduklės paviete Šaltinis: D364 Dokumentas neišlikęs
1586.01.08Raseinių žemės teismo vaznys surašė pareiškimą, kad paliko kvietimą į teismą ID841 Petro Blinstrubo Alsiškio, Simono sūnaus, Viduklės pavieto Alsos dvare. Pirmas kartas kai dokumente įvardinamas Alsos dvaros ir paskutinis kartas kai paminimas ID841 Petras Blinstrubas Alsiškis iš Tautvilo. Saltinis: D527 neišduodamas (LVIA 284-1-1)
1586.06.08ID848 Laurynas Blinstrubas, Petro sūnus ir Kristina Bertoševičiūtė Blinstrubienė perdavė Adomui Laurinavičiui ir Kotrynai Drutenytei Laurinavičienei parduotas Karšuvos paviete Pašiliuose esančias Plaktiškių Veldomiškių žemes. Aktas tą dieną užregistruotas Raseinių žemės teisme, bet pats pardavimas, ko gero buvo 1584 m., nes pagal ankščiau esantį dokumentą, žėmės jau buvo perduotos po pardavimo 1584 m. spalį. Nuoroda į transkribuotą šaltinį D161
1586.06.10ID848 Laurynas Blinstrubas, Petro sūnus ir Kristina Bertoševičiūtė Blinstrubienė pardavė Karšuvos pavieto bajorui Čėsnai Mykolaičiui pusę žmonai Kristinai priklausančio, iš tėvų gauto Pašilių Kuliavų lauko Karšuvos paviete už 60 kapų grašių. Aktas tą dieną užregistruotas Raseinių žemės teisme, bet pats pardavimas, ko gero buvo 1584 m., nes pagal ankščiau esantį dokumentą, laukas jau buvo perduotas po pardavimo 1584 m. birželį. Nuoroda į transkribuotą šaltinį D163
1586.06.13Teisėjas Kazimieras Orvydas ir pateisėjas Kristupas Belevičius Raseinių žemės teisme nagrinėjo bylą dėl skolos negrąžinimo. Bylos ieškovai, Žemaitijos vyskupo Merkelio Giedraičio įgaliotinis Jurgis Stanislavovičius ir vyskupo pavaldiniai Matas ir Narkus Rukavičiai apkaltino Žemaitijos kunigaikštystės Viduklės pavieto bajorą, Biržų urėdininką (врядникъ Бирженянъский ) ID917 Kasparą Blinstrubą Alsiškį, Simono sūnų, kad šis negrąžino skolos už du kartus užstatytą tą pačią Viduklės paviete Pašaltuonyje esančią Pilkiškių žemę šalia Šaltuonos upės. Byloje Matas ir Narkus Rukavičiai teigia, kad Kasparas Blinstrubas Alsiškis 1570 m. gegužės 8 dieną iš jų jau mirusio tėvo Stepono Rukavičiaus, savo poreikiams pasisikolino 40 kapų grašių ir už tą sumą, tą pačią dieną užstatė jų tėvui maksimaliai iki 10 metų iki Šv. Jurgio dienos, Viduklės paviete esančią Pilkiškių žemę šalia Šaltuonos upės, nupirktą anksčiau iš Vaitiekaus Vizgirdos. Užstatydamas žemę Kasparas Blinstrubas jų tėvui perdavė ir tai patvirtinantį, pagal ATR teisę surašytą, raštą, kuris pilnai aprašomas byloje. Praėjus sutartam laikui Kasparas Blinstrubas žadėtų pinigų t.y 80 kapų grašių jų tėvui negrąžino, o žemę atsiėmė, dėl ko ir buvo pakviestas į teismą. Matas ir Narkus Rukavičiai teismui pateikė 1570.05.20 Viduklės (Alsos) dvare surašytą aktą, kuriame atsispindi Pilkiškių žemės užstatymas ir užstatymo sąlygos, taip pat aprašomos jos ribos bei tai, kad žemė perduota Kasparui priklausančiame Pašaltuonio (Kulvertiškių) dvare. Be to, įrašyta sąlygą, jeigu Kasparas Blinstrubas, jo žmona Bogdana ar kas kitas iš artimųjų pažeis sutarties sąlygas, tai turės sumokėti Steponui Rukavičiui 20 rublių arba 80 kapų grašių baudą. Teisme teisėjų paklaustas apie pateiktą užstatymo aktą Kasparas Blinstrubas neigė akto autentiškumą ir tylėjo. Į tylą teisėjai atsakė cituodami statuto 4 skyriaus 2 paragafą, kuris leidžia nagrinėti bylą ir kaltinamąjam ignoruojant nagrinėjimą. Teismas nusprendė, kad jeigu Matas ir Narkus Rukavičiai prisieks teismui, kad užstatymo aktas yra tikras, tai Kasparas Blinstrubas Alsiškis turės sumokėti jiems 40 kapų grašių. Kasparui Blinstrubui palikta teisė per 4 savaites pateikti apeliaciją karaliui (Lietuvos Tribunolui). Antroje teismo proceso dalyje buvo nagrinėjamas tų pačių ieškovų kitas skundas. Pagal jį 1569 m. gegužės 25 dieną ID917 Kasparas Blinstrubas Alsiškis, Simono sūnus užstatė Steponui Rukavičiui už 11 kapų grašių, maksimaliai iki 3 metų, Viduklės paviete Pašaltuonyje esančią Pilkiškių žemę šalia Šaltuonos upės, kurią turėjo kaip užstatą gautą iš Jono Vizgirdos. Užsatymo aktas buvo surašytas 1569.05.25 Viduklės (Alsos) dvare. 1570 m. rugpjūčio 26 d. Kasparas Blinstrubas žemę atsiėmė, o pinigų negrąžino. Matas ir Narkus Rukavičiai teismui pateikė 1569.05.25 Viduklės (Alsos) dvare surašytą užstatymo aktą. Kaip ir pirmojo skundo atveju, Kasparas Blinstrubas, šįkart per įgaliotinį Erazmą Survilą, neigė ir šio, antro akto autentiškumą bei rėmėsi statuto 4 skyriaus 57 straipsniu, kad aktuose turi būti ir liudininkų parašai, o taip pat 7 skyriaus 7 straipsniu, kad skolinant pinigus akte turi būti ir skolintojo bei skolininko parašai. Vyskupo Merkelio Giedraičio įgaliotinis Jurgis Stanislavovičius pareiškė, kad Kasparas Blinstrubas, užstatydamas neraštingam Steponui Rukavičiui žemę, aktą perdavė be parašo, nors žinojo, kad Steponas Rukavičius to galėjo ir nesuprasti. Tuo pačiu pasiūlė Kaspaui Blinstrubui prisiekti, kad jis neužstatinėjo šios žemės už 11 kapų grašių Steponui Rukavičiui, tačiau Kasparas prisiekti atsisakė. Pagal antrąjį skundą teismas nusprendė, kad jeigu Matas ir Narkus Rukavičiai prisieks teismui, kad užstatymo aktas yra tikras, tai Kasparas Blinstrubas Alsiškis turės sumokėti jiems 10 kapų grašių, pagal statuto 7 skyriaus 23 straipsnį, kad iki 10 kapų grašių skola gali būti pripažįstama ir be tinkamai surašyto skolinimo akto. Kasparui Blinstrubui palikta teisė per 4 savaites pateikti apeliaciją karaliui (Lietuvos Tribunolui). Kaip matosi iš ankščiau paminėto dokumento ir sekančio vaznio pareiškimo Kasparas iš tikrųjų pardavė minėtą užstatytą žemę Mato Sorokos šeimai. Nuoroda į transkribuotą šaltinį D162
1586.10.06Raseinių žemės teismo vaznys surašė pranešimą, kad atvykus į dvarą pas ID 843 Kasparą Blinstrubą Alsiškį, Simono sūnų, tam, kad nuvykti su juo atlikti Žemaitijos vyskupo Merkelio Giedraičio pavaldiniams Matui ir Narkui Rukavičiams Raseinių žemės teismo priteistos, Viduklės paviete Pašaltuonyje esančios Pilkiškių žemės grąžinimą, kuri ankščiau buvo už 40 kapų grašių užstatyta jų tėvui Steponui, Blinstrubas Alsiškis vykti atsisakė, o vazniui ten nuvykus Raina Gradovskytė, Mato Sorokos žmona, jo neįleido, tvirtindama, kad žemė jos šeimos, pirkta iš Kasparo Alsiškio 1583 metais. Šaltinis: D528 neišduodamas (LVIA 284-1-1)
1588.06.28Raseinių žemės teisme užregistruotas mergelė Darato Maskvietės pasižadėjimas ID854 Jurgiui (Jurijui) Blinstrubui. Lietuvos didžiojo etmono Mikalojaus Radvilos Rudojo pavedimu Jurgis Jurijus Blinstrubas su savo husarų pulku pasiųstas į Maskvos ir Flandrijos žemes, kur karaliaus rotmistro Jano Potockio pulko sudėtyje dalyvavo Livonijos karo 1581-1582 m. Pskovo apsiaustyje. Grįždamas iš apsiausties parsivežė ten į nelaisvę paimtą vietinę mergelę Daratą Maskvietę, kurią padovanaujo tarnauti savo seseriai Onai Blinstrubaitei Radavičienei. 1588 m. Darata pabėgo iš sesers, bet buvo pagauta. Siekiant išvengti bausmės už pabėgimą ir prašant Onai Radavičienei Darata surašė pasižadėjimą, kad amžinai tarnaus poniai Onai ir jos vaikams. Nuoroda į transkribuotą šaltinį D241
1589.06.18Kasparo Blinstrubo Alsiškio tarnautojas Jurgi Domeika pareiškė |Raseinių žemės teismui, kad jam būnant Raseiniuose, miestiečio Pauliaus Markevičiaus karčiamoje, Žemaitijos bajoras Merkelis Belevičius jį be priežasties užpuolė ir sumušė bei tempė už plaukų, ko pasekoje prapuolė Jurgio Domeikos skara, jam kainavusi 20 kapų grašių, kartu su joje įrištais 2 kapų grašiais. Nuoroda į transkribuotą šaltinį D311
1592.07.01Kalistratas Novickis užstatė Kasparui Alsiškiui, Simono sūnui, Pašaltuonio žemę ant Šaltuonos upės, netoli Eržvilko bažnyčios Šaltinis: D365 Dokumentas neišlikęs
1594.10.04ID853 Adomas Blinstrubas Kasparo Alsišikio sūnus, dovanojimo aktu padovanojo žmonai Eufemijai Merkelytei pusę Viduklės Alsos dvaro. Šaltinis: D366 Dokumentas neišlikęs
1595.01.22Baltramiejus Paškevičius perleido Kaginės žemę Viduklės paviete broliams ID841 Petrui ir ID843 Kasparui Blinstrubams Alsiškiams pagal ginčo bylą Šaltinis: D367 Dokumentas neišlikęs
1595.12.20Jonas Rimkevičius pardavė Adomui Blinstrubui Alsiškiui, Kasparo sūnui, Nargėlaičių dvarą Ugionyse, Ariogalos paviete. Šaltinis: D368 Dokumentas neišlikęs
1597.10.06ID853 Adomo Blinstrubo Alsiškio, Kasparo sūnaus, dovanojimo aktu padovanojo žmonai Eufemijai Merkelytei pusę Viduklės Alsos dvaro. Šaltinis: D369 Dokumentas neišlikęs
1598.01.15Stanislovas ir Mykolas Grigaravičiai pardavė Eufemijai Merkelytei Blinstrubienei trečdalį Ugionių dvaro ant Dubysos šlaito, Ariogalos paviete. Šaltinis: D370 Dokumentas neišlikęs
1598.11.20Baltramiejus Matvejevičius pardavė Adomui Blinstrubui, Kasparo sūnui, Pašilių dvarą tarp Alsos ir Lavotės upių, Viduklės paviete. Šaltinis: D371 Dokumentas neišlikęs
1599.01.12Petras Bagdonavičius pardavė Adomui Blinstrubui, Kasparo sūnui, porą tarnų į Viduklės dvarą. Šaltinis: D372 Dokumentas neišlikęs
1599.01.01Sebastijonas Vaitkevičius pardavė Adomui Blinstrubui, Kasparo sūnui, Gluosnupių lauką Viduklės paviete. Šaltinis: D373 Dokumentas neišlikęs
1598.03.08ID854 Jurgio (Jurijaus) Blinstrubo surašė testamentą, kuriuo palieko savo Viduklės (Alsos) dvaro dalį vaikams ir žmonai. Šaltinis: D374 Dokumentas neišlikęs
1599.04.02Kotryna Mostvilienė su sūnum Adomo Mostvilu pardavė Adomui Alsiškiui, Kasparo sūnui, Tarpupio dvarą prie Rugienojaus upelio, Viduklės paviete. Šaltinis: D375 Dokumentas neišlikęs
1603.01.30Janušas Volmenskis užstatė Veliuonos pavieto Pramedžiavos Raulų dvarą Adomui Blinstrubui už 100 kapų. Šaltinis: D376 Dokumentas neišlikęs
1602.06.21Bajorė Šimkevičienė su sūnumis užstatė Adomui Blinstrubui Viduklės pavieto Valkiškių dvarą už 44 kapa.s Šaltinis: D377 Dokumentas neišlikęs
1602.06.28Mykolas Lauravičius pardavė Adomui Blinstrubui Raseinių pavieto Padubisio Sutkevičių dvarą už 30 kapų. Šaltinis: D378 Dokumentas neišlikęs
1602.07.17Stanislovas Sutkevičius išmainė Raseinių pavieto Padubisio Sutkevičių Alšaičių dvarą bei ketvirtadalį Bartkiškių ir Mackūnų kaimų į Adomo Blinstrubo Viduklės pavieto Pamedžių dvarą. Šaltinis: D379 Dokumentas neišlikęs
1604.01.10Jonas Uvainis Raseinių žemės teisme užregistravo pareiškimą, kad jis pasiruošęs paleisti laisvuosius valstiečius Matą Lentisą, Matą Krigutį ir Morkų Jurevičių, kad tik jie sumokės sumą, už kurią jis juos nupirko iš Adomo Blinstrubo Šaltinis: D380 Dokumentas neišlikęs
1604.01.26Adomas Blinstrubas padovanojo Pašilių dvarą Paškevičiuose Baltramiejui Palubickiui su žmona. Šaltinis: D381 Dokumentas neišlikęs
1604.03.01Adomas Blinstrubas pardavė dalį Raulų dvaro Mikutiškių žemes Baltramiejui Urbonavičiui ir Margaritai Blinstrubams už 60 kapų Šaltinis: D382 Dokumentas neišlikęs
1604.03.26Kristupas Sadovskis ir Kotryna Kraft pardavė Adomui Blinstrubui Sujainių dvarą Raseinių paviete už 300 kapų Šaltinis: D383
1604.03.26Kristupas Sadovskis ir Kotryna Kraft perdavė Adomui Blinstrubui Sujainių dvarą Raseinių paviete už 300 kapų Šaltinis: D384
1608.01.16ID917 Kasparo Blinstrubo našlė Gertrūda Šimkevičiūtė Blinstrubienė su sūnumis Jonu, Petru ir Kristupu perleido Blinstrubuose esančius, Alsos dvaro Mikolajiškių palivarką bei Pašilių dvaro Butkiškių kaimo Lavaičių ir Kelmėnų laukus posūniui Adomui Blinstrubui bei mirusio dieverio sūnui ID925 Steponui Blinstrubui. Šaltinis: D385 Dokumentas neišlikęs
1608.01.16Adomas Blinstrubas sudarė Alsos dvaro Mikolajiškių palivarko bei Pašilių dvaro Butkiškių kaimo Lavaičių ir Kelmėnų laukų perleidimo-atpirkimo aktą pamotei Gertrūdai Šimkevičiūtei Blinstrubienei ir jos sūnums Jonui, Petrui, Kristupui ir Mykolui Blinstrubams. Šaltinis: D386 Dokumentas neišlikęs
1615.00.001615 m. Adomo sūnus Jurgis Blinstrubas (ID857, Georgius Blinstrub, nobilis Litvanus) įstojo į Marburgo (Vokietija) protestantišką universitetą, o 1621 m. sausio mėnesį į Frankfurto prie Oderio universitetą.
1618.07.30Ambrozijus Janavičius pardavė Blinstrubiškių žemę Nemaršionyse, besiribojančią su Viduklės dvaru ir Piavnių lauką prie Papelkių bei Lukų lauką prie Tarpupio ir Kirdiklių dvarų, keliems bajorams už 70 kapų. Šaltinis: D387 Dokumentas neišlikęs
1618.07.17Jonas Mitkevičius perleido Sutkaičių dvarą Raseinių paviete ir Deimantiškių dvarą Pamedžiuose Viduklės paviete, Adomui Blinstrubui. Šaltinis: D388 Dokumentas neišlikęs
1623.00.00Juozapas Ivanavičius pardavė Karlialaukio Dembių lauką ID918 Jonui Blinstrubui, Kasparo sūnui,už 40 kapų. Šaltinis: D389 Dokumentas neišlikęs
1624.10.22Lietuvos Nacionalinėje bibliotekoje saugoma ATR karaliaus Žygimanto III Vazos privilegija ID853 Adomui Blinstrubui, kuria suteikė teisę iki gyvos galvos valdyti karališkąjį Upynos kaimą Karšuvos tijūnijoje. Tai yra seniausia žinoma karališkoji privilegija, suteikta Blinstrubams. Šaltinis: LNB:F94-2896//17/7324
1624.11.07Dieveniškių seniūnas Jonas Gimbutas perdavė Upynos (Upine) kaimą Karšuvos tijūnijoje Adomui Blinstrubui iš Tautvilo. Šaltinis: LNB:F94-2897//17/7325
1631.08.12Kristina Siesickaitė Vainiotienė iš Daumanto kraitiniu dovanojimo aktu naujam savo dukros Elenos Vainiotaitės iš Daumanto žentui rotmistrui ID860 Jonui Blinstrubui iš Tautvilo padovanojo Šiauduvos pavieto Novaitiškių kaimą, kažkada jos ir mirusio vyro Grigorijaus Vainioto gautą JD karaliaus privilegija. Akte išdėstė, kad kaimas pereis į Jono nuosavybę kai tik jis gaus JD karaliaus privilegiją leidžiančią perimti šį kaimą. Jonui Blinstrubui perimus šį kaimą uošvienė Kristina Vainiotienė įsipareigojo jokių kliūčių naudotis šiuo turtu nedarysianti. Aktas surašytas ir pasirašytas dalyvaujant liudininkams Mykolui Zajarskiui, Kazimierui Zakungevičiui ir Baltramiejui Trapinskui. Aktas užregistruotas Raseinių žemės teisme 1632.01.10. 1660 metais Jonas Blinstrubas padovanojo šį kaimą kaip kraitį savo dukrai ID872 Kristinai Blinstrubaitei Adakauskienei ir jos vyrui Jonui Adakauskui, gavęs atitinkamą 1660 m. birželio 6 d. ATR karaliaus Jono Kazimiero Vazos privilegiją. Nuoroda į transkribuotą šaltinį D164
1635.01.01Adomas Blinstrubas Sujainių dvaro valstiečiui Martynui Jakovlevičiui dovanojo laisvę. Šaltinis: D391 Dokumentas neišlikęs
1635.11.28Mykolas Simonavičius su žmona Magdalena pardavė amžiams ID918 Jonui Blinstrubui su žmona Kristina Ščesnavičiūte Ariogalos pavieto Mackūnų dvarą Jagučionyse su visais jam priklausančiais pastatais, upėm, pievom, gojais, tvenkiniais, laukais ir miškais, kurį patys ankščiau pirko iš Jono Mackūno ir Stepono Paškevičiaus. Dvaras parduotas už 200 kapų grašių. Akte minima, kad dvaras niekam neužstatytas. Aktu neparduodama teritorijoje esanti pieva, kažkada nupirkta iš Vaitiekaus Petravičiaus. Aktas surašytas ir pasirašytas Mackūnų dvare Jagučionyse, dalyvaujant liudininkams Stanislovui Skriatavičiui, Merkeliui Jagučinskiui, Kristupui Rupeikai ir Dovydui Ščesnavičiui. Aktas užregistruotas Raseinių žemės teisme 1638.01.14 Nuoroda į transkribuotą šaltinį D172
1637.01.15Adomas Blinstrubas padovanojo Batakių seniūnijos Babžaičių kaimą sūnui, karaliaus sekretoriui ID857 Jurgiui Blinstrubui. Šaltinis: D390 Dokumentas neišlikęs
1644.12.071644 m. gruodžio 7 d. Dovydas Blinstrubas (ID858) apkaltino Jurbarko paseniūnį Martyną Čudovskį, kad šis 1 000 kapų lenkiškų grašių skolą grąžinęs padirbta moneta, nukaldinta savo dvare. Šaltinis: 1644 m. Žemaičių pilies teismo knyga, VUB RS, f. 7, Nr. 14463
1676.01.041676 sausio 4 dieną Samuelio Mozės Blinstrubo iš Tautvilo, Vitebsko vaiskio, trečioji žmona Kotryna Sofija Galmantaitė  (ID876) jau sunkiai sirgdama Kulvos dvare surašė savo testamentą, kuriame prašė būti palaidota evangelikų Kulvos koplyčioje, laidotuvėms paskyrė 40 zlotų. Pajuosčio dvarą , kurį tėvas Samuelis Mozė mirdamas užrašė sūnui Karoliui Adomui (ID879), Kotryna padalino visiems savo trims sūnums, Karoliui, Samueliui ir Teodorui po lygiai, kaip ir Kulvos bei Čėkuvos dvarus. Vyriausiai dukrai Alškai užrašė tris tūkstančius grynais. Dukroms Joanai ir Eufemijai  turto už penkis tūkstančius (zlotų) Podleščyznos palivarke. Posūniui Konstantinui Blinstrubui du šimtus zlotų, o posūniui Vladislovui Blinstrubui tris šimtus zlotų. Sidabrą ir kilnojamą turtą liepė pasidalinti vaikams po lygiai. Kareivius (karinį aparatą) liepė sūnums pasidalinti po lygiai. 20000 zlotų Kotrynos įneštus į Kulvos dvarą ir Dijokiškių palivarką atidavė savo sūnums.  Alškai užrašė 500 zlotų, kuriuos skolingas p. Keslovskis, o Joanai ir Eufemijai užrašė 1000 zlotų. padovanotų jai jos tėvo Jono Galmanto. Kitiems giminaičiams ar draugams užrašė įvairias mažas sumas. Dukroms Joanai ir Eufemijai liepė gyventi pas p. Prozorą kol ištekės. Nepilnamečių sūnų Samuelio ir Teodoro globą pavedė Jurgiui Aleksandrui Skarulskiui ir  Simonui Zabielai. Poną Adomą Prozorą prašo būti kilnojamo ir nekilnojamo turto globėju (kol nepilnamečiai vaikai suaugs). Šiek tiek turto palieka Žeimių evangelikų zbarui, tame tarpe Šv. Mišių paaukojimui per Kalėdas, Velykas ir per Šv. Mykolą. Nuoroda į šaltinį D044
1680.03.221680 m. Raulų dvarininkas Kristupas Blinstrubas iš Krikščiūnų (W6)apkaltino raganavimu  savo dvaro tarnaitę Zuzaną Šlekienę. Jis tvirtino, kad jos burtų dėką, trumpu laikotarpiu, mirė jo žmona Darata Stanislavičiūtė Blinstrubienė (W30) ir trys nepilnamečiai vaikai. Raseinių žemės teismas ištardė Zuzaną Šlekienę ir gavo jos prisipažinimą apie tai, kad ji jau 25 metus užsiima raganavimu ir įvardino savo mokytojas – Sofiją  Sorokienę iš Pašaltuonio ir Dovydą Stasiukaitienę, kuri jau buvo sudeginta už raganavimą. Taip pat prisipažino apie bendravimą su velniu vardu Paulius. Kaip auką velniui, pono Blinstrubo garde uždusino paršelį. Dalį paršelio kraujo išgėrė velnias Paulius, o kitą dalį Šlekienė išlaistė dvare. Vėliau per 1679 m. Kūčias, kartu su Mykolu Budreckiu, jo žmona ir dviem kitom moterim paršelio dvėselieną įmetė į dvaro tvenkinio eketę. Savo kerais Zuzana Šlekienė sekančiu būdu iššaukė trijų Kristupo Blinstrubo vaikų mirtį – Teofiliją Blinstrubaitę (W38) užbūrė taip, kad ji pradėtų džiūti ir vaikas per du metus numirė, kitą dukrą numarino „apliedama šaltinio, kuriame maudėsi su jau minėtu velniu, vandeniu ir padėdama prie jos krūties kabliuką nuo savo sagės“, o po to užbūrė mirčiai nepilnametį pono sūnų bei burtais ir savo vištų pagalba nuteikinėjo „blogiui“ pono aplinkinius žmones. Be to, Šlekienė, kartu su kitomis bobomis, kerėjimui naudojo žalčio odą arba daiktus pavogtus iš būsimų aukų. – Moku kerėti dvasia ir elgesiu – prisipažino burtininkė. Vardindama bendrininkus, Zuzana Šlekienė įvardino sutuoktinius Budreckus ir Saliamoną Pužą. – Jie, patys seniausi ir galingiausi burtininkai – įvardino Šlekienė – Geriausiai moka kerėti bei slepia savyje daug savo velnių galių. Paklausta ar eidavo į bažnyčią ir išpažinties atsakė: – Eidavau, bet bažnyčioje elgdavausi neteisingai ir nenuoširdžiai, Šv. Sakramentą išmesdavau iš lūpų. Be to, Šlekienė prisipažino, kad kelis kartus, su jau minėtų burtininkų draugija rinkdavosi į susirinkimus prie Šaltuonos upės. Prieš susirinkimus, sutartoje vietoje prie upelio susitikdavo velniu. Velnias – „jų visų valdovas“, išlysdavo iš pelkės, kartu su savo dviem tarnais, Petru ir Jokūbu ir apliedavo visus gydomuoju vandeniu. Tada ji, kaip ir kiti, palikdavo savo kūną ir paversta šarka skrisdavo į susitikimą ant kalno. Raseinių žemės teismo teisėjai, išgirdę tokį Zuzanos Šlekienės liudijimą nusprendė ją pripažinti ragana ir nusiųsti budeliui kankinimui bei po to sudeginti. Po trijų budelio kankinimų Zuzana neišsižadėjo nė vieno iš jos įvardintų kerėtojų, išskyrus vieną jauną moterį, kuri pradėjusi mokytis raganavimo jį nutraukė ir įstojo į Šv. Angelo sargo vienuolyną. – rašo teismo raštininkas Mykolas Žilevičius. Po Zuzanos Šlekienės sudeginimo prasidėjo teismo procesas prieš jos įvardintus kitus burtininkus. Pirma buvo ištardyta boba Zofija Sorokienė. Ji taip pat buvo pripažinta ragana ir sudeginta. Vėliau sekė Saliamono Pužo, galingiausio ir vyriausio burtininko, eilė. Kadangi jis nieko teisėjams neprisipažino ir bendražygių neišdavė, buvo nuspręsta jį išbandyti vandeniu, kurio metu jis visų akivaizdoje plūduriavo vandens paviršiuje. Po šio išbandymo jis buvo atiduotas budeliui kankinimui. Kankinimo metu jis prisipažino tik įvairiais nekaltais dalykais, tokiais kaip, kad duodavo sergantiems žmonėms žoles gydymui. Po to pradėjo kalbėti nežinoma kalba. Kai jo klausdavo ką jis kalba, jie nieko neatsakydavo. Ta nežinoma kalba jį šnekantį, daug žmonių stebint, buvo viešai sudegintas. Tai įvyko 1680 m. kovo 22 dieną. Po keturių dienų buvo sudeginta ir burtininkė Budreckienė. Šaltinis: 1680 m. Raseinių pilies teismo knyga
1696.05.011696 m. gegužės 1 d. katalikas Boguslavas Petras Blinstrubas iš Tautvilo (ID863), Kėdainių unijos signataro Jurgio Blinstrubo sūnus ir Adomo anūkas, išgriovė savo protestantiškų protėvių dėdės, karalių skeretoriaus Jono Blinstrubo iš Tautvilo (ID860) ir tetos Elenos Vainiotaitės Blinstrubų (ID871) 1645 m. Blinstrubiškių dvaro teritorijoje, prie Alsos upės pastatytą kalvinistų koplyčią ir netgi sugriovė mauzoliejų (koplyčią) su savo protėvių karstais. Už tai 1707 m. Lietuvos evangelikų reformatų provincinis sinodas Vilniuje jį apskundė Lydos teismui. 1712 m spalio mėn. 31 d. Minsko tribunolo nutarimu, Boguslavas Blinstrubas buvo ištremtas iki gyvos galvos iš Žemaitijos ir Kauno pavieto bei gavo 2740 auksinių baudą. Po to jis įsikūrė Vilniuje. Šaltinis: D456
1702.04.20Iki 1702.04.20 Babtų (Babtyno) dvaras su žemėmis priklausė Upytės maršalkos ir Sasių vaitystės seniūnui Jurgiui Merkeliui Blinstrubui is Tautvilo (ID906) ir Elenai Puzynytei Blinstrubiene iš Kozelskių. Žemiau esančiame dvaro pardavimo akte minima, kad Jurgiui Merkeliui Blinstrubui Babtų dvaras ir Sasių vaitystė (Surviliškio parapija) suteikti Lenkijos karaliaus ir LDK kunigaikščio privilegija (ko gero Jono Kazimiero arba Jono Sobieskio), kurią pardavus dvarą su žemėmis Jurgis Merkelis Blinstrubas su žmona pasilieka sau. Šaltinis: D005
1719.04.29Utenos dvaras XVIII a. priklausė Smolensko vaiskio (garbės pareigybė; vaiskis rūpindavosi atitinkamos teritorijos valdymu ir gynyba bajorams išvykus į karo žygį) Teodoro Blinstrubo iš Tautvilo (ID881) šeimai. 1719.04.29 Utenos dvaro savininkai – Smolensko vaiskis Teodoras Blinstrubas su žmona Felicija (Ciechanovičiūte, ID908) – Utenos dvarą už 650 muštinių talerių metams įkeitė Smolensko taurininkui Mykolui Franckevičiui. Nuoroda į šaltinį D457
1729.07.081729 m. liepos 8 dieną kunigas Adomas Blinstrubas iš Krikščiūnų (W7), pildydamas tėvo Kristupo Blinstrubo iš Krikščiūnų (W6) valią, tapo Viduklės Šv. Kryžiaus bažnyčios fundatoriumi ir padovanojo jos reikmėms Pašaltuonio, Palapišių ir Užuomedžio kaimus, Lauksminiškių palivarką, 9100 timpų ir 4 jaučius Šaltinis: LVIA, f. SA, b. 14796, l. 670–671 ir 14526, l. 130–131).