XVI amžiuje dar nebuvo priimta kiekvienam dvarui suteikti atskirą, unikalų pavadinimą. Todėl dažnai šalia upių ar miestelių esantys dvarai turėjo tą patį pavadinimą ir buvo identifikuojami tik pagal savininką arba pagal alternatyvų alias pavadinimą. Taip buvo ir su Blinstrubų dvarais. Viena iš Blinstrubų tėvonijų XVI amžiuje turėjo Pašaltuonio vardą ir tik sekančiam amžiuje gavo pastovų Pašaltuonio-Kulvertiškių pavadinimą.
Raseinių teismų knygose vienas Pašaltuonio dvaras pirmą kartą paminėtas 1575 m. Raseinių žemės teismo knygoje. Ten minimi du Viduklės pavieto Pašaltuonio dvaro prie Šaltuonos upės ir Viščiovos upelio pardavimo aktai pagal kuriuos bajoras Jonas Vizgirda, Stanislovo sūnus, pardavė dvarą Jurbarko paseniūniui Matisui Sorokai, Mykolo sūnui. Vieno akto data 1571 m. balandžio 2, o kito 1571 m. rugpjūčio 12. Bųtent Viščiovo upelio pavadinimas padeda identifikuoti, kad kalba eina apie kitą dvarą.
1583 m. Raseinių žemės teismo knygoje minimas jau su Blinstrubais susijęs dvaras. Ten įtraukta 1583 m. spalio 5 d. sudaryta pardavimo sutartis, pagal kurią Kasparas Blinstrubas Alsiškis parduoda Matui Sorokai Pašaltuonio dvarą bei Pilkiškių ir Kubiliškių plynes Viduklės paviete. Ar čia turimas omeny Pašaltuonio-Kulvertiškių dvaras lieka neaišku, nes knyga yra dingus.
Tačiau 1585 metų Raseinių žemės teismo knygoje jau neabejotinai minimas Blinstrubų tėvoninis Pašaltuonio Kulvertiškių dvaras. Ten buvusiame 1585 m. rugsėjo 6 dienos pardavimo akte Petro sūnūs ID848 Laurynas ir ID847 Sebastijonas Blinstrubai iš Tautvilo parduoda dalį (matyt savo iš tėvo Petro paveldėtas dalis) Pašaltuonio dvaro, dar vadinamo Kulvertiškiais Vėžiškiais ir esančio prie Šaltuonos upės, žemių, broliui ID839 Stanislovui Tautvilavičiui.