Pajuosčio dvaras
Pajuosčio dvaras ėmė kurtis XVI amžiaus pabaigoje. XVI amžiuje dvaras priklausė Komajevskiams, nuo 1592 metų Suvorokui, 1604 metų Jaroslavcams, vėliau Vizgirdoms. 1652 m. Kulvos dvarininkui Samueliui Mozei Blinstrubui vedus Žemaitijos žemininkę, našlę Halšką Vizgirdaitę Beinartienę, Pajuosčio dvaras, kartu su Panevičių ir Pašiaušės dvarais atitenka Blinstrubams. Žemaičių seniūno Jurgio Karolio Blinstrubo rašte minima, kad 1667 m. Pajuosčio dvaras (Panevėžio r.) priklausė Samueliui Mozei Blinstrubui ir jo trečiai žmonai Kotrynai Galmantaitei Blinstrubienei. 1684 m. dvarą valdė Teodoras Blinstrubas. Vėliau dvaras atiteko Karolio Adomo Blinstrubo ir Elenos Budrevičiūtės Blinstrubienės dukrai Joanai Blinstrubaitei-Meištavičienei (ID898) kaip kraitis ir taip atiteko Meištavičių giminei, kuriai priklausė iki pat Pirmojo pasaulinio karo. Apleistą dvarą 1923 metais Lietuvos valdžia konfiskavo. Nepriklausomybės metais į Pajuosčio buvusio dvaro sodybą persikėlė Lietuvos kariuomenės 4-asis pėstininkų pulkas. Naujos kareivinės buvo statomos dvaro sodybos teritorijoje, sovietmečiu pastatytas ištisas karinis miestelis. Iki dabar išliko buvusių arklidžių dalis, bokštas, kitų pastatų tik fragmentai. Išpuoselėtas Pajuosčio parkas, šalia Nevėžio ir Juostos upių santakos (žemutinis) ir rūmų (aukštutinis), garsėjo visoje apylinkėje dėl išplanavimo, vertingų augalų ir savo puošnumo. Deja, iš parko teliko atskiri fragmentai.