Nėra tiksliai aišku kodėl, bet tame pačiame Viduklės paviete, XVII amžiaus pradžioje atsirado dar viena Blinstrubų giminė. Senuose dokumentuose, jie iš pradžių įvardindavo save kaip Urbonavičiai Blinstrubai iš Krikščiūnų (de Chrzczon). Vėliau vadindavo save Blinstrubais iš Krikščiūnų, o XIX amžiuje kilmės priesagos jau nebeliko ir identifikuoti galima tik pagal giminystės saitus. Tikėtina versija, kad Urbonavičiai iš Krikščiūnų į Blinstrubų giminę „atitekėjo“ pagal moteriškąją liniją, ta prasme vesdami vieną iš Blinstrubaičių. Blinstrubai iš Tautvilo šį faktą priėmė be pasipriešinimo ir palaikė labai draugiškus santykius su Blinstrubais iš Krikščiūnų, pardavinėjo vieni kitiems dvarus, žemes, nesiteisdavo teismuose ir gyveno kaimynystėje. Vienintelis mažas nepatogumas, kad senieji Blinstrubai XVII amžiuj buvo priversti pradėti naudoti priesagą „iš Tautvilo“, tam, kad nebūtų painiojami su Blinstrubais iš Krikščiūnų.
Giminė naudojo atskirą „Wręby“ herbą. Blinstrubai iš Krikščiūnų taip pat buvo legitimuoti bajorai. Šios giminės medžio schemą galima pamatyti skyriuje Giminės medis.
Seniausi giminės atstovai Stanislovas (W2) ir Baltramiejus (W3) Blinstrubai iš Krikščiūnų Urbonavičių gyveno Viduklės pavieto Lialikiškių dvare. 1637 m. liepos 15 d. Baltramiejaus sūnus Mykolas Blinstrubas iš Krikščiūnų (W4) iš Jono Blinstrubo iš Tautvilo (S18) nupirko Pašaltuonio-Žvirblaukio-Dūdiškių (Dūdlaukio) dvarą Viduklės paviete. Vėlesne Blinstrubų iš Krikščiūnų tėvonija buvo Daugodų dvaras Raseinių parapijoj.
Žymiausiais šakos atstovais, ko gero galima būtų laikyti Raseinių rotmistrą Norbertą Blinstrubą, jo sūnų, Raseinių teisėją, Teodorą Blinstrubą; Vladislovą Blinstrubą (1939.10.25 – 2005.08.01) – poetą, teatro ir kino režisierių, pedagogą; Stanislovą Blinstrubą (W28, 1901.12.20 – 1969.04.19) – Lietuvos mokslininką, radijo inžinierių, Klaipėdos ir Vilniaus radijo stočių viršininką, geologą.
