Kulvos ir Pajuosčio dvarai

Kulvos dvaras

Blinstrubiškių dvaro „Gulbės“ herbo bajoras Samuelis Mozė Blinstrubas iš Tautvilų (S17), Adomo sūnus 1643 m. vedė Jono Parcevskio našlę Oną Žaltytę Parcevskienę (S31). Kaip kraitį Samuelis Mozė Blinstrubas gavo dalį Kulvos dvaro. Kitą dalį Kulvos dvaro (Jonavos r.) ir Dijokiškių kaimą Samuelis Mozė 1643 m. liepos 31 d. įsigijo iš Kulviečių giminės palikuonių Petro Jeronimo Radziejevskio (Radziejewski), jo žmonos Jadvygos Mislinskaitės-Kulvietės-Radziejevskienės bei sūnaus Vaitiekaus Kulviečio (Kulwinski) už 12000 lenkiškų auksinų.  Samuelis Mozė turėjo tris žmonas – pirmoji žmona buvo Ona Žaltytė Blinstrubienė, antroji  – Aliza Vizgirdaitė Beinartienė Blinstrubienė (S32), trečioji – Kotryna Galmantaitė Blinstrubienė (S33). Su Aliza Vizgirdaite Samuelis Mozė susilaukė dviejų sūnų – Konstantino (S34) ir Vladislovo (S35). Su Kotryna Galmantaite, Samuelis Mozė susilaukė 3 sūnų – vyriausiojo Karolio (S36), Samuelio (S37) ir Teodoro (S38) ir 3 dukrų vyriausios Halškos Blinstrubaitės Mitianovienės (S39), Eufemijos Blinstrubaitės Varlauskienės (S40) ir Joanos Blinstrubaitės Varlauskienės (S41) (Kotrynos Galmantaitės Blinstrubienės testamentas 1676.01.04, Lietuvos Nacionalinė Biblioteka). Dvarą Samuelis Mozė valdė iki savo mirties 1675 m. Po to jis buvo įkeistas kitiems  bajorams iki kol 1684 m. gruodžio 5 d. jo sūnūs Karolis Adomas (vėliau Vitebsko vaiskis), Samuelis ir Teodoras Blinstrubai iš Tautvilų sulaukė pilnametystės ir įgavo teisę į tėvų testamentu paliktą Kulvos dvarą ir jo ūkius. Vėliau Kulvos dvarą valdo (greičiausiai išpirkęs iš brolių jų teisę į dvaro dalį) Vitebsko vaiskis Karolis Adomas Blinstrubas iš Tautvilų su žmona Elena Budrevičiūte Blinstrubiene (S42 Samuelio Gintauto Dzievialtovskio našle).  Jie susilaukia 6 sūnų – Mozės (S44 m. 1766), Aleksandro (S45), Bogdano (S46 m. 1728), Karolio (S47 m. 1754), Vilhelmo (S48) ir Jono (S49). Apie 1694 m. pirmąjai žmonai Elenai mirus, Karolis Adomas veda Oną Elžbietą Ruselyte Blinstrubienę (S43). 1699 m. tėvui Karoliui Adomui Blinstrubui (Samuelio Mozės sūnui) mirus, dalis dvaro atitenka Karolio Adomo antrai žmonai Onai Elžbietai (kuri vėliau išteka už Šalkausko), o kita dalis – Karolio Adomo vaikų globėjui, Upytės stovyklininkui, broliui Teodorui Blinstrubui (S38), kuris tėvo turtą perduoda visiems Karolio Adomo vaikams sulaukus pilnametystės t.y. 1709.08.01. 1730 m. dvarą, kartu su Moze Blinstrubu ir jo žmona Gertrūda Vyšniauskaite Blinstrubiene (S50 m. 1764), valdo ir Mykolas Blinstrubas (sūnus?). 1739 m. minima, kad dvarą valdo ir Karolis Blinstrubas (S47 Karolio Adomo sūnus) su žmona Ieva Domeikaite Blinstrubiene (S51). 1749 m. minimas ir Kulvos dvaro bajoras, Karolio Adomo sūnus Jonas Blinstrubas (S49). 1767 m. po motinos Ievos Domeikaitės mirties,  Kulvos dvaras atitenka Karolio ir Ievos sūnui Dominykui (S52). Dominykas Blinstrubas 1778 m. dalį Kulvos dvaro atiduoda savo broliui Antanui Blinstrubui (S53 g. 1753) iš Tautvilų (būsimam Kauno pavieto prekybos konfederacijos maršalkai ir arklininkui). 1801 m. dvaras atitenka  Karolio ir Ievos dukrai, Lietuvos karuomenės pulkininko žmonai  Eufemijai Blinstrubaitei Mejerienei (S54 g. 1753) ir vėliau Blinstrubams jau nebepriklauso. 1820 m. dvarą valdė prasiskolinęs dvarininkas Kosakovskis, vėliau dvaras buvo už skolas išparduotas dalimis.

1662 m. dvare, be bajoro šeimos, gyveno ir aptarnaujantis personalas – tarnaitė, žirgininkas, raitininkas, vežikas, piemuo, penki bernai ir aštuonios mergos.

Šaltiniai: Zabielų archyvai 357,360,362 Archiwum Główne Akt Danych, Varšuva; Juozo Daugirdo istorinių dokumentų kolekcija, Lietuvos Nacionalinė Biblioteka;

Pajuosčio dvaras

Pajuosčio dvaras ėmė kurtis XVI amžiaus pabaigoje. XVI amžiuje dvaras priklausė Komajevskiams, nuo 1592 metų Suvorokui, 1604 metų Jaroslavcams, vėliau Vizgirdams. 1652 m. Kulvos dvarininkui Samueliui Mozei Blinstrubui vedus Žemaitijos žemininkę, našlę Halšką Vizgirdaitę Beinartienę, Pajuosčio dvaras, kartu su Panevičių ir Pašiaušės dvarais  atitenka Blinstrubams. Žemaičių seniūno Jurgio Karolio Blinstrubo rašte minima, kad 1667 m. Pajuosčio dvaras (Panevėžio r.)  priklausė Samueliui Mozei Blinstrubui ir jo trečiai žmonai Kotrynai Galmantaitei Blinstrubienei. 1684 m. dvarą valdė Teodoras Blinstrubas. Vėliau dvaras atiteko Karolio Adomo Blinstrubo ir Elenos Budrevičiūtės Blinstrubienės dukrai Joanai Blinstrubaitei-Meištavičienei (S55) kaip kraitis ir taip atiteko Meištavičių giminei, kuriai priklausė iki pat Pirmojo pasaulinio karo. Apleistą dvarą 1923 metais Lietuvos valdžia konfiskavo. Nepriklausomybės metais į Pajuosčio buvusio dvaro sodybą persikėlė Lietuvos kariuomenės 4-asis pėstininkų pulkas. Naujos kareivinės buvo statomos dvaro sodybos teritorijoje, sovietmečiu pastatytas ištisas karinis miestelis. Iki dabar išliko buvusių arklidžių dalis, bokštas, kitų pastatų tik fragmentai. Išpuoselėtas Pajuosčio parkas, šalia Nevėžio ir Juostos upių santakos (žemutinis) ir rūmų (aukštutinis), garsėjo visoje apylinkėje dėl išplanavimo, vertingų augalų ir savo puošnumo. Deja, iš parko teliko atskiri fragmentai.