Teodoras Blinstrubas

ID36 Teodoras BLINSTRUBAS (g. 1906.11.26 Požerūnuose, Tauragės r.), pedagogas, visuomenės veikėjas.

teodoras4 T. Blinstrubas – Vilkijos gimnazijos direktorius Tėvai – Ona Blinstrubienė † (1881.07.19) ir Teodoras Pranas Blinstrubas † (1876.03.10). Seneliai is tėvo pusės – Juzefa Blinstrubienė † (1836 – 1910.03.06) ir Pranciškus Hiliarijus Blinstrubas † (1840.10.22 – 1900.12.07).

1920-23m. mokėsi Tauragės gimnazijoje, 1923-27m. Tauragės mokytojų seminari­joje. 1927-33 mokytojavo Švėkšnos Saulės ir Joniškio gimnazijose. 1933-44m. Rietavo, Pilviškių, Šeduvos progimnazijų, Kupiškio ir Vilkijos gimnazijų direktorius. Mokėsi Vytauto Didžiojo universitete, kurį baigė 1939m. Žmona Barbora †(1929.07.12 – 1999).
Anksti įsijungė į visuomeninę veiklą. Veikė šau­lių, jaunalietuvių, tautininkų organizacijose. 1944m. pasitraukė į Vokietiją, kur 1945m. Oldenburgo stovykloje įsteigė lietuvių  gimnaziją, buvo jos pirmasis direktorius. 1948m. pabaigoje persikėlė į JAV. 1950-52m. Ilinojaus technologijos institute Čikagoje, JAV, išklausė braižybos pagrindų kursą ir 1951-73m. dirbo braižytoju, kai kur eidamas ir inži­nieriaus pareigas.
JAV taip pat aktyviai reiš­kėsi lietuvių visuomeninėjė veikloje. 1950-60m. Čikagos lietuvių tarybos iždininkas, vicepirmininkas, 1956-57m. pirmininkas. 1958-87m. Amerikos Lietuvių Tarybos (ALT) valdybos na­rys, vicepirmininkas, 1984-87m. pirmininkas; nuo 1987m. garbės narys. 1952-62m. JAV Lietuvių Bendruomenės (LB) Čika­gos apygardos, valdybos vicepirmininkas ir švietimo reikalų vadovas, JAV LB III-V ir VII tarybų narys. Pasaulio Lietuvių bendruomenės (PLB) keturių pirmųjų seimų atstovas. Pirmojo JAV ir Kanados lietuvių kultūros kon­greso (1956m.) pirmininkas, JAV ir Kanados lietu­vių II dainų šventės (1961m.) komiteto vicepirmininkas ir iždininkas. Nuo 1951m. ėjo įvairias pareigas Amerikos Lietuvių tautinės Sąjungos (ALTS) taryboje ir valdyboje; 1967-73m. tos sąjungos pir­mininkas, 1988-90m. Garbės teismo narys, nuo 1990m. jo pirmininkas. 1980-92m. Lietuvių tauti­nio sąjūdžio valdybos vicepirmininkas.
Daug me­tų Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto (VLIK) narys ir seimų dalyvis. Aktyvus Lie­tuvos laisvinimo veiksnių konferencijų daly­vis. 1967m.,1975m. ir 1986m. dalyvavo lietuvių dele­gacijose Lietuvos laisvinimo reikalais pas JAV prezidentus. Vienas Lietuvių Fondo (LF) steigėjų, 1962-65m. pir­masis jo valdybos pirmininkas. 1960-62m. Bendro Amerikos Lietuvių Fondo (BALF) direktorius. 1982-92m. SLA švietimo komisjos narys, nuo 1992m. kontrolės komisijos pirmininkas. Nuo 1990m. pabaigos Lituanistikos tyrimo ir studijų cen­tro tarybos narys. 1970-81m. Naujoji Viltis leidėjų tarybos narys, pirmininkas. Vilties draugijos valdybos vicepirmininkas (1973-75m.), sekretorius (1975-77m.).
Apdovanotas Nepriklausomybės medaliu (1928m.), Trijų Liepsnų žymeniu (1937m.), LŠS Žvaigždės ordinu (1986m.). 1997m. Vasario 10d.  Lietuvos Prezidento A.M. Brazausko dekretu  apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu. Apdovanojimą, 1997m. Gegužės 21d. Teodorui Blinstrubui, Čikagoje įteikė tuometinis Lietuvos ambasadorius JAV Alfonsas Eidintas.
Mirė 1999 m. Spalio 6 d., Čikagoje. Palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

T. Blinstrubas – Vilkijos gimnazijos direktorius
Arūno Vaičiaus straipsnis „Naujose tėviškės žiniose” 2006.10.05

Vardan Lietuvos…

Praeitis mums paliko ne vien skausmą, bet ir neblėstančią viltį, laisvės ir nepriklausomybės troškimą. Su pagarba ir pasididžiavimu mes tariame vardus tų, kurių gyvenimas ir veikla buvo skirti Tėvynei Lietuvai.
Vilkijos vidurinės mokyklos istorijoje yra įrašytas buvusio direktoriaus, žymaus pedagogo, visuomenės veikėjo Teodoro Blinstrubo (1906-1999) vardas.
Teodoras Blinstrubas gimė 1906 m. lapkričio 26 d. Požėrūnų kaime Tauragės apskrityje.
Pirmojo pasaulinio karo metais Blinstrubų šeima buvo pasitraukusi į Rusiją. Pasibaigus karui grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Tauragėje. Teodoras mokės i Tauragės gimnazijoje, o 1923 m. įstojo j Tauragės mokytojų seminariją, kurią baigė 1927m.
Dar besimokydamas seminarijoje T. Blinstrubas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. 1924-1927 m. jis buvo Tauragės Šaulių valdybos pirmininkas, vėliau – jaunalietuvių vadas, mokytojų taurininkų sąjungos narys ir kt.
Baigęs Tauragės mokytojų seminariją, T. Blinstrubas buvo paskirtas mokytoju į Švėkšnos „Saulės” progimnaziją. Vėliau pedagoginį ir vadovaujamą darbą dirbo Joniškio, Pilviškių, Kupiškio, Šeduvos mokyklose.
Dirbdamas pedagoginį darbą T. Blinstrubas studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Dar 1930 m. jam buvo pripažintas matematikos ir fizikos mokytojo cenzas. 1939 m. lapkričio 13 d. T. Blinstrubas baigė universitetą. Jam buvo pripažintas aukštąjį mokslą baigusiojo teisės ir gimnazijos istorijos, visuomenės mokslo ir filosofijos pradmenų mokytojo cenzas. Jo parengtą diplominį darbą „Kryžiaus karai” puikiai įvertino universiteto prof. L. Karsavinas.
1941 m. rugsėjo 1 d. T. Blinstrubas paskirtas Vilkijos gimnazijos direktoriumi ir vadovavo mokyklai iki 1944 m. vasaros. Jis buvo sumanus, tolerantiškas ir reiklus vadovas, puikus pedagogas. Kolegoms mokytojams ir moksleiviams imponavo jo kvalifikacija, dėmesingumas ir taktas. Buvęs Vilkijos gimnazijos mokytojas a. a. Bronius Šukys atsiminimuose apie Vilkijos gimnaziją 1941-1951 m. rašė, kad vadovaujant T. Blinstrubui patriotiškai nusiteikusių pedagogų pastangomis gimnazija buvo atgavusi Nepriklausomos Lietuvos mokyklos pavidalą ir dvasią, Pats direktorius rodė politinio ir pilietinio, intelektualinio ir dorovinio atsparumo pavyzdį.
Sunku įsivaizduoti, kiek diplomatinio talento jam reikėjo, kad tais sunkiais karo metais išsaugotų mokyklą, jos mokytojus ir mokinius, kad gimnazijoje neužgestų lietuviškumo žiburėlis.
Buvęs Vilkijos gimnazijos moksleivis Bronius Valaitis knygoje „Lemties pėdsakai” apie T. Blinstrubą rašo, kad direktorius buvo griežtas ir reiklus, absoliutus abstinentas. Dėl rūkalų ir svaigiųjų gėrimų vartojimo buvo nepermaldaujamas. Išsiaiškinęs pažeidėjus net iš gimnazijos šalindavo.
1944 m. vasarą T. Blinstrubas su šeima pasitraukė į Vakarus. Gyvendamas Vokietijoje, Oldenburgo mieste, įkūrė lietuvių gimnaziją ir iki 1946 m. jai vadovavo. 1948 m. T. Blinstrubas su šeima išvyksta į JAV ir ten aktyviai dalyvauja visuomeninėje išeivijos veikloje. Būdamas ištikimas Tėvynės patriotas, dalyvauja Čikagos lietuvių tarybos veikloje, o 1956-1957 m. išrenkamas pirmininku.
Ypač aktyviai T. Blinstrubas reiškėsi Amerikos lietuvių tarybos (ALT) veikloje, o 1984-1987m. vadovavo šiai organizacijai. Būdamas ALT pirmininku, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo reikalais jis 1975 m. lankėsi pas JAV prezidentą Dž. R. Fordą, o 1986 m. Baltuosiuose rūmuose jį priėmė JAV prezidentas R. Reiganas.
T. Blinstrubas aktyviai reiškėsi ir kitose JAV lietuvių organizacijose: buvo pirmojo JAV ir Kanados lietuvių kultūros kongreso (1958 m.) pirmininkas, dalyvavo rengiant JAV ir Kanados lietuvių dainų šventes.
1980-1992 m. T. Blinstrubas – Lietuvių tautinio sąjūdžio valdybos vicepirmininkas.
Be to, jis aktyviai dalyvavo ir Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo komiteto (VLIK) veikloje, jo Seimo posėdžiuose, buvo tarybos narys, Seimo pirmininkas.
1960-1962 m. T. Blinstrubas vadovavo Bendrojo Amerikos lietuvių Šalpos fondo (BALF) veiklai, 1970-1981 m. – politikos ir kultūros žurnalo „Naujoji viltis” leidėjų tarybos narys, pirmininkas.
Ne kartą T. Blinstrubas per „Amerikos balso” radiją kreipėsi į tautiečius, gyvenančius Lietuvoje.
Plati ir turininga Teodoro Blinstrubo – pedagogo, visuomenininko veikla, o visas gyvenimas pašvęstas Lietuvai.
Už didelius nuopelnus kultūros ir Švietimo srityje dar 1928 m. jis buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio medaliu, 1937 m. – „Jaunosios Lietuvos” Trijų Liepsnų žymeniu, 1986 m. — Saulių žvaigždės ordinu, o 1997 m. – LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
T. Blinstrubas mirė 1999 m. spalio 6 d., sulaukęs garbingo 92 metų amžiaus. Palaidotas Čikagos Sv. Kazimiero lietuvių kapinėse.
Šviesus pedagogo ir visuomenes veikėjo Teodoro Blinstrubo vardas įamžinamas ir Vilkijos vidurinės mokyklos kraštotyros muziejuje. Išlikę gyvi T. Blinstrubo amžininkai ir buvę mokiniai prisimena buvusį Direktorių, kuris
gyvendamas išeivijoje ilgėjosi savo Tėvynės, o dienas, praleistas Vilkijoje, prisimindavo su malonumu ir džiaugsmu.